1Ar iš tikrųjų jūs kalbate teisumą, o susirinkime? Ar jūs tiesumu teisiate, o žmonių sūnūs?
2Taip, jūs darote nedorybę širdyje; jūs sveriate savo rankų smurtą žemėje.
3Nedorėliai atitolę nuo pat įsčių; vos gimę jie nuklysta kalbėdami melą.
4Jų nuodai yra kaip gyvatės nuodai; jie kaip kurčia angis, kuri užsikemša ausis;
5kuri neklausys kerėtojų balso, kerinčių kaip niekada išmintingai.
6O Dieve, išdaužyk jiems dantis jų burnoje; išlaužk didelius jaunų liūtų dantis, o VIEŠPATIE.
7Jie teišnyksta kaip nuolat tekantys vandenys; kai įtempia savo lanką strėlėms šauti, tebūna jos kaip sukapotos.
8Jie kiekvienas tedingsta kaip pranykstanti sraigė; kad jie nematytų saulės, kaip priešlaikinis moters pagimdytasis.
9Prieš tai, kai jūsų puodai pajus erškėčius, jis tarsi viesulu nuneš juos gyvus ir savo rūstybėje.
10Teisusis džiaugsis, kai pamatys kerštą; jis plaus savo kojas nedorėlio kraujyje.
11Taip, kad žmogus sakys: „Tikrai yra atpildas teisiajam; tikrai jis yra Dievas, kuris teisia žemėje“.