Psalms 36
1 Liaupsinsiu tave, o VIEŠPATIE; nes tu mane iškėlei, ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.
2 O VIEŠPATIE, mano Dieve, šaukiausi tavęs, ir tu išgydei mane.
3 O VIEŠPATIE, tu išvedei aukštyn iš kapo mano sielą; išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.
4 Giedokite VIEŠPAČIUI, jūs, jo šventieji, ir dėkokite prisiminę jo šventumą.
5 Nes tik akimirksnį trunka jo pyktis; pagal jo palankumą yra gyvenimas; verksmas gali trukti naktį, tačiau rytą ateina džiaugsmas.
6 Klestėdamas aš sakiau: „Aš niekada nesvyruosiu“.
7 VIEŠPATIE, savo palankumu tu padarei, kad mano kalnas stovėtų tvirtai; tu paslėpei savo veidą, ir aš sunerimau.
8 Tavęs, o VIEŠPATIE, šaukiausi; ir VIEŠPATĮ maldavau.
9 Kokia nauda iš mano kraujo, kai nužengiu į duobę? Ar girs tave dulkės? Ar jos skelbs tavo tiesą?
10 Išgirsk, o VIEŠPATIE, ir pasigailėk manęs; VIEŠPATIE, būk man padėjėjas.
11 Tu man pavertei mano raudą šokiu; nuvilkai man ašutinę ir apjuosei mane linksmybe
12 tam, kad mano šlovė tau giedotų gyrių ir netylėtų. O VIEŠPATIE, mano Dieve, per amžius tau dėkosiu.