1Liaupsinsiu tave, o VIEŠPATIE; nes tu mane iškėlei, ir neleidai mano priešams džiaugtis dėl manęs.
2O VIEŠPATIE, mano Dieve, šaukiausi tavęs, ir tu išgydei mane.
3O VIEŠPATIE, tu išvedei aukštyn iš kapo mano sielą; išlaikei mane gyvą, kad nenužengčiau į duobę.
4Giedokite VIEŠPAČIUI, jūs, jo šventieji, ir dėkokite prisiminę jo šventumą.
5Nes tik akimirksnį trunka jo pyktis; pagal jo palankumą yra gyvenimas; verksmas gali trukti naktį, tačiau rytą ateina džiaugsmas.
6Klestėdamas aš sakiau: „Aš niekada nesvyruosiu“.
7VIEŠPATIE, savo palankumu tu padarei, kad mano kalnas stovėtų tvirtai; tu paslėpei savo veidą, ir aš sunerimau.
8Tavęs, o VIEŠPATIE, šaukiausi; ir VIEŠPATĮ maldavau.
9Kokia nauda iš mano kraujo, kai nužengiu į duobę? Ar girs tave dulkės? Ar jos skelbs tavo tiesą?
10Išgirsk, o VIEŠPATIE, ir pasigailėk manęs; VIEŠPATIE, būk man padėjėjas.
11Tu man pavertei mano raudą šokiu; nuvilkai man ašutinę ir apjuosei mane linksmybe
12tam, kad mano šlovė tau giedotų gyrių ir netylėtų. O VIEŠPATIE, mano Dieve, per amžius tau dėkosiu.