1VIEŠPATS – mano šviesa ir mano išgelbėjimas: ko man bijoti? VIEŠPATS – mano gyvenimo stiprybė: ko man išsigąsti?
2Kai piktieji, tai yra, mano priešai ir mano priešininkai užpuolė mane, kad suėstų mano kūną, jie suklupo ir griuvo.
3Nors stovyklautų prieš mane kariuomenė, nenusigąs mano širdis; nors karas kiltų prieš mane, tame aš būsiu pasitikintis.
4Vieno dalyko trokštu iš VIEŠPATIES, to aš sieksiu: kad galėčiau gyventi VIEŠPATIES namuose per visas savo gyvenimo dienas, kad stebėčiau VIEŠPATIES grožį ir klausinėčiau jo šventykloje.
5Nes jis paslėps mane savo palapinėje nelaimės dieną; paslėps mane savo padangtės slaptoje vietoje; ant uolos pastatys mane.
6O dabar mano galva bus pakelta virš mano priešų, esančių aplink mane; todėl aš aukosiu jo padangtėje džiaugsmo aukas; aš giedosiu, taip, aš giedosiu VIEŠPAČIUI gyrių.
7Išgirsk, o VIEŠPATIE, kai šaukiu savo balsu; pasigailėk manęs ir man atsakyk.
8Kai tu sakei: „Ieškokite mano veido“, mano širdis tau tarė: „Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškosiu“.
9Neslėpk savo veido toli nuo manęs; neatstumk pyktyje savo tarno; tu buvai mano pagalba; nepalik manęs ir neapleisk manęs, o mano išgelbėjimo Dieve.
10Kai mano tėvas ir mano motina apleis mane, tada VIEŠPATS mane priims.
11O VIEŠPATIE, mokyk mane savo kelio ir vesk mane lygiu taku dėl mano priešų.
12Neatiduok manęs mano priešų valiai; nes sukilo prieš mane melagingi liudytojai ir iškvepiantys žiaurumą.
13Būčiau nusilpęs, jei nebūčiau tikėjęs, kad matysiu VIEŠPATIES gerumą gyvųjų šalyje.
14Lauk VIEŠPATIES; būk drąsus, ir jis sustiprins tavo širdį; lauk, aš sakau, VIEŠPATIES.