1Kvailys pasakė savo širdyje: „Nėra Dievo“. Jie sugedę, jie darė bjaurius darbus, nėra kas gera darytų.
2VIEŠPATS pažvelgė žemyn iš dangaus į žmonių vaikus, kad pamatytų, ar yra kas supranta ir ieško Dievo.
3Jie visi nukrypo į šoną, jie visi kartu tapo purvini; nėra kas darytų gera, nėra nei vieno.
4Argi nežino visi, darantys neteisybę, tie, kurie ryja mano tautą, kaip jie valgo duoną, ir nesišaukia VIEŠPATIES?
5Ten jie labai bijojo; nes Dievas yra teisiųjų kartoje.
6Jūs sugėdinote vargšo patarimą, nes VIEŠPATS yra jo prieglobstis.
7O kad Izraelio išgelbėjimas ateitų iš Siono! Kai VIEŠPATS grąžins savo tautos nelaisvę, džiaugsis Jokūbas ir linksminsis Izraelis.