1Tebūna palaimintas VIEŠPATS, mano stiprybė, kuris moko mano rankas kariauti ir mano pirštus kovoti;
2mano gerumas ir mano tvirtovė, mano aukštas bokštas ir mano išvaduotojas; mano skydas ir tas, kuriuo pasitikiu; kuris pajungė man mano tautą.
3VIEŠPATIE, kas yra žmogus, kad apie jį žinai, ar žmogaus sūnus, kad kreipi į jį dėmesį?
4Žmogus panašus į tuštybę; jo dienos kaip praeinantis šešėlis.
5O VIEŠPATIE, palenk savo dangus ir nuženk; paliesk kalnus, ir jie rūks.
6Svaidyk žaibus ir juos išsklaidyk; iššauk savo strėles ir juos sunaikink.
7Siųsk savo ranką iš aukštai; išgelbėk ir išvaduok mane iš didelių vandenų, iš svetimšalių vaikų rankos;
8kurių burna kalba tuštybę, ir jų dešinė – melagystės dešinė.
9O Dieve, naują giesmę tau giedosiu; psalteriu ir dešimčiastygiu instrumentu giedosiu tau gyrių.
10Tai jis, kuris duoda išgelbėjimą karaliams, kuris išvaduoja Dovydą, savo tarną, nuo žalojančio kalavijo.
11Išgelbėk mane ir išvaduok mane iš rankos svetimšalių vaikų, kurių burna kalba tuštybę, ir jų dešinė – melagystės dešinė;
12kad mūsų sūnūs būtų kaip augalai užaugę savo jaunystėje; kad mūsų dukterys būtų kaip kertiniai akmenys, nugludinti rūmų panašumu;
13kad mūsų svirnai būtų pilni, turintys visokių atsargų; kad mūsų avys atsivestų tūkstančius ir dešimtis tūkstančių mūsų gatvėse;
14kad mūsų jaučiai būtų stiprūs dirbti; kad nebūtų įsibrovimų ir išėjimų; kad nebūtų nusiskundimų mūsų gatvėse.
15Laiminga ta tauta, kuriai taip yra; taip, laiminga ta tauta, kurios Dievas yra VIEŠPATS.