1VIEŠPATIE, tavęs šaukiuosi; skubėk pas mane; pakreipk ausį į mano balsą, kai tavęs šaukiuosi.
2Tebūna mano malda išstatyta prieš tave kaip smilkalai; o mano rankų pakėlimas – kaip vakarinė auka.
3Pastatyk, o VIEŠPATIE, sargybą prieš mano burną; saugok mano lūpų duris.
4Nelenk mano širdies į jokį piktą dalyką, užsiiminėti nedorais darbais su darančiais neteisybę; ir tenevalgysiu iš jų skanėstų.
5Tegul mane muša teisusis; tai bus malonė; ir tebara jis mane; tai bus puikus aliejus, kuris nesužeis mano galvos; nes ir mano malda dar bus jų nelaimėse.
6Kai jų teisėjai parblokšti akmenuotose vietose, jie išgirs mano žodžius; nes jie yra mieli.
7Kaip kad kas nukerta ir skaldo medį ant žemės, taip mūsų kaulai išbarstyti prie kapo nasrų.
8Bet mano akys nukreiptos į tave, o DIEVE, Viešpatie; tavyje mano pasitikėjimas; nepalik mano sielos skurstančios.
9Apsaugok mane nuo spąstų, kuriuos jie man paspendė, ir nuo pinklių tų, kurie daro neteisybę.
10Tegul nedorėliai įkliūna į savo pačių tinklus, kai aš tuo tarpu pabėgsiu.