1Jei ne VIEŠPATS, kuris buvo už mus, – tesako Izraelis, –
2jei ne VIEŠPATS, kuris buvo už mus, kai žmonės sukilo prieš mus,
3tada jie mus gyvus būtų prariję, kai jų rūstybė buvo užsidegusi prieš mus;
4tada vandenys būtų mus užlieję, srovė būtų praėjusi virš mūsų sielos;
5tada išdidūs vandenys būtų praėję virš mūsų sielos.
6Tebūna palaimintas VIEŠPATS, kuris mūsų neatidavė kaip grobio jų dantims.
7Mūsų siela ištrūko kaip paukštis iš paukščių medžiotojų žabangų; žabangos sutrūko, ir mes išsigelbėjome.
8Mūsų pagalba yra varde VIEŠPATIES, kuris padarė dangų ir žemę.