1Alef Palaiminti nesusiteršę kelyje, kurie vaikšto pagal VIEŠPATIES įstatymą.
2Palaiminti, kurie laikosi jo liudijimų ir visa širdimi jo ieško.
3Taip pat jie nedaro neteisybės; jie vaikšto jo keliais.
4Tu mums įsakei uoliai laikytis tavo prisakymų.
5O kad mano keliai būtų nukreipti laikytis tavo įstatų!
6Tada aš nesigėdyčiau, paisydamas visų tavo įsakymų.
7Širdies tiesumu tave girsiu, kai išmoksiu tavo teisių teismų.
8Tavo įstatų laikysiuosi; neapleisk manęs visiškai.
9Bet Kaip jaunuoliui apvalyti savo kelią? Atkreipiant į tai dėmesį pagal tavo žodį.
10Visa širdimi tavęs ieškojau; neleisk man nuklysti nuo tavo įsakymų.
11Širdyje paslėpiau tavo žodį, kad prieš tave nenusidėčiau.
12Tu esi palaimintas, o VIEŠPATIE; mokyk mane savo įstatų.
13Savo lūpomis skelbiau visus tavo burnos teismus.
14Džiaugiausi tavo liudijimų keliu kaip visais turtais.
15Mąstysiu apie tavo prisakymus ir paisysiu tavo kelių.
16Tavo įstatais gėrėsiuos; nepamiršiu tavo žodžio.
17Gimel Būk dosnus savo tarnui, kad gyvenčiau ir laikyčiausi tavo žodžio.
18Atverk man akis, kad pamatyčiau tavo įstatyme stebuklus.
19Aš svetimas žemėje; neslėpk nuo manęs savo įsakymų.
20Palūžo mano siela, besiilgėdama tavo teismų visais laikais.
21Tu subarei išdidžiuosius – prakeiktus, kurie nuklysta nuo tavo įsakymų.
22Nuimk nuo manęs priekaištą ir panieką; nes aš laikiausi tavo liudijimų.
23Taip pat kunigaikščiai susėdę kalbėjo prieš mane; bet tavo tarnas mąstė apie tavo įstatus.
24Be to, tavo liudijimai yra mano pasigėrėjimas ir mano patarėjai.
25Dalet Mano siela prilipo prie dulkių; atgaivink mane pagal savo žodį.
26Savo kelius paskelbiau, ir tu išklausei mane; mokyk mane savo įstatų.
27Duok man suprasti tavo prisakymų kelią, kad kalbėčiau apie tavo stebuklus.
28Mano siela tirpsta iš sielvarto; sustiprink mane pagal savo žodį.
29Melo kelią pašalink nuo manęs; ir suteik man savo įstatymą maloningai.
30Tiesos kelią pasirinkau; tavo teismus pasidėjau priešais save.
31Prilipau prie tavo liudijimų; o VIEŠPATIE, nesugėdink manęs.
32Tavo įsakymų keliu bėgsiu, kai praplėsi mano širdį.
33He Mokyk mane, o VIEŠPATIE, savo įstatų kelio, ir jo laikysiuosi iki galo.
34Duok man supratimą, ir tavo įstatymą saugosiu; taip, visa širdimi jo laikysiuos.
35Padaryk, kad eičiau tavo įsakymų taku; nes juo gėriuosi.
36Palenk mano širdį prie savo liudijimų, o ne prie godumo.
37Nukreipk mano akis, kad nematytų tuštybių; ir atgaivink mane savo kelyje.
38Sutvirtink savo žodį savo tarnui, kuris atsidavęs tavo baimei.
39Nukreipk mano priekaištą, kurio bijausi; nes tavo teismai yra geri.
40Štai aš ilgėjausi tavo prisakymų; atgaivink mane savo teisumu.
41Vav Tegul man ateina tavo gailestingumai, o VIEŠPATIE, būtent tavo išgelbėjimas, pagal tavo žodį.
42Taip aš turėsiu kuo atsakyti tam, kuris man priekaištauja; nes aš pasitikiu tavo žodžiu.
43Ir visiškai neatimk nuo mano burnos tiesos žodžio; nes tikėjausi tavo teismų.
44Taip nuolat laikysiuosi tavo įstatymo per amžių amžius.
45Ir vaikščiosiu laisvas; nes siekiu tavo prisakymų.
46Taipogi kalbėsiu apie tavo liudijimus karalių akivaizdoje ir nesigėdinsiu.
47Gėrėsiuosi tavo įsakymais, kuriuos pamilau.
48Taip pat pakelsiu rankas į tavo įsakymus, kuriuos pamilau; ir mąstysiu apie tavo įstatus.
49Zajin Atsimink žodį savo tarnui, kuriuo paskatinai mane, kad juo vilčiausi.
50Tai yra paguoda mano varge; nes tavo žodis atgaivino mane.
51Išdidieji mane labai išjuokė; tačiau nuo tavo įstatymo nenukrypau.
52Atsiminiau tavo senus teismus, o VIEŠPATIE, ir pasiguodžiau.
53Mane apėmė siaubas dėl nedorėlių, kurie paliko tavo įstatymą.
54Tavo įstatai buvo mano giesmėmis mano kelionės namuose.
55Atsiminiau naktį tavo vardą, o VIEŠPATIE, ir laikiausi tavo įstatymo.
56Tai turėjau, kadangi laikiausi tavo prisakymų.
57Chet Tu esi mano dalis, o VIEŠPATIE; aš sakiau, kad laikysiuosi tavo žodžių.
58Visa širdimi maldavau tavo palankumo; būk man gailestingas pagal savo žodį.
59Galvojau apie savo kelius ir nukreipiau savo kojas į tavo liudijimus.
60Skubėjau ir nedelsiau laikytis tavo įsakymų.
61Nedorėlių gaujos mane apiplėšė; bet tavo įstatymo nepamiršau.
62Vidurnaktį atsikelsiu tau dėkoti dėl teisių tavo teismų.
63Aš draugas visų, kurie tavęs bijo, ir tų, kurie laikosi tavo prisakymų.
64Žemė pilna tavo gailestingumo, o VIEŠPATIE; mokyk mane savo įstatų.
65Tet Tu gerai pasielgei su savo tarnu, o VIEŠPATIE, pagal savo žodį.
66Mokyk mane gero teismo ir pažinimo; nes aš tikėjau tavo įsakymais.
67Pirmiau savo kančios, aš paklysdavau; bet dabar aš laikiausi tavo žodžio.
68Tu esi geras ir darai gera; pamokyk mane savo įstatų.
69Išdidieji suklastojo prieš mane melą; bet aš visa širdimi laikysiuosi tavo prisakymų.
70Jų širdis nutukusi kaip riebalai; bet aš gėriuosi tavo įstatymu.
71Man gerai, kad aš kentėjau, idant išmokčiau tavo įstatų.
72Tavo burnos įstatymas man geresnis už tūkstančius aukso ir sidabro.
73Jod Tavo rankos mane padarė ir suformavo; duok man supratimą, kad išmokčiau tavo įsakymų.
74Tie, kurie tavęs bijo, džiaugsis mane matydami; nes aš vyliausi tavo žodžio.
75Žinau, o VIEŠPATIE, kad teisingi tavo teismai ir kad būdamas ištikimas sukėlei man kančias.
76Meldžiu tave, tegul tavo gailestingas gerumas būna mano paguodai, pagal tavo žodį tavo tarnui.
77Tegul man ateina tavo mylintys gailestingumai, kad gyvenčiau; nes tavo įstatymas – mano pasigėrėjimas.
78Tesusigėsta išdidieji; nes jie be priežasties iškreiptai elgėsi su manimi; bet aš mąstysiu apie tavo prisakymus.
79Tegul gręžiasi į mane tie, kurie tavęs bijo, ir tie, kurie pažinojo tavo liudijimus.
80Tegul mano širdis būna tvirta tavo įstatuose, kad nebūčiau sugėdintas.
81Kaf Mano siela alpsta dėl tavo išgelbėjimo; bet aš viliuosi tavo žodžiu.
82Mano akys išblėso dėl tavo žodžio, sakydamos: „Kada mane paguosi?“
83Nes aš pasidariau kaip indas dūmuose; tačiau tavo įstatų nepamiršau.
84Kiek yra tavo tarno dienų? Kada vykdysi teismą mano persekiotojams?
85Išdidieji man iškasė duobių, kurios nėra pagal tavo įstatymą.
86Visi tavo įsakymai patikimi; neteisėtai jie persekioja mane; padėk man.
87Jie beveik sunaikino mane žemėje; bet aš nepalikau tavo prisakymų.
88Pagal savo mielaširdystę atgaivink mane; kad vykdyčiau tavo burnos liudijimą.
89Lamed Per amžius, o VIEŠPATIE, tavo žodis įtvirtintas danguje.
90Tavo ištikimybė kartų kartoms: tu įtvirtinai žemę, ir ji pasilieka.
91Jie pasilieka šią dieną pagal tavo nustatymus; nes visi yra tavo tarnai.
92Jei tavo įstatymas nebūtų buvęs mano pasigėrėjimu, tai būčiau pražuvęs savo varge.
93Niekada nepamiršiu tavo prisakymų; nes jais mane atgaivinai.
94Aš esu tavo, gelbėk mane; nes siekiau tavo prisakymų.
95Nedorėliai manęs laukė, kad mane sunaikintų; bet aš apsvarstysiu tavo liudijimus.
96Mačiau visokio tobulumo galą; bet tavo įsakymas be galo platus.
97Mem Kaip aš myliu tavo įstatymą! Jis visą dieną yra mano apmąstymas.
98Savo įsakymais mane padarei išmintingesnį už mano priešus; nes jie visados yra su manimi.
99Turiu daugiau supratimo už visus savo mokytojus; nes tavo liudijimai yra mano apmąstymas.
100Aš suprantu daugiau už senolius, nes laikausi tavo prisakymų.
101Nuo kiekvieno pikto kelio sulaikiau savo kojas, kad laikyčiausi tavo žodžio.
102Nuo tavo teismų neatsitraukiau; nes tu mokei mane.
103Kokie saldūs mano skoniui tavo žodžiai, taip, saldesni už medų mano burnai!
104Per tavo prisakymus įgyju supratimą; todėl neapkenčiu jokio apgaulingo kelio.
105Nūn Tavo žodis yra žibintas mano kojoms ir šviesa mano takui.
106Aš prisiekiau ir tai vykdysiu, kad laikysiuosi tavo teisių teismų.
107Esu labai prislėgtas; o VIEŠPATIE, atgaivink mane pagal savo žodį.
108Priimk, meldžiu tave, mano burnos savanoriškas aukas, o VIEŠPATIE, ir mokyk mane savo teismų.
109Mano siela yra nuolat mano rankoje; tačiau tavo įstatymo nepamirštu.
110Nedorėliai paspendė man žabangas; tačiau nuo tavo prisakymų nenuklydau.
111Tavo liudijimus paėmiau kaip amžiną paveldą; nes jie yra mano širdies džiaugsmas.
112Aš palenkiau savo širdį nuolat vykdyti tavo įstatus – iki galo.
113Samech Nekenčiu tuščių minčių; bet tavo įstatymą myliu.
114Tu esi mano slėptuvė ir skydas; aš viliuosi tavo žodžiu.
115Pasitraukite nuo manęs, piktadariai; nes aš laikysiuosi savo Dievo įsakymų.
116Paremk mane pagal savo žodį, kad gyvenčiau; ir neleisk man gėdytis dėl mano vilties.
117Palaikyk mane ir aš būsiu saugus; ir nuolat atsižvelgsiu į tavo įstatus.
118Tu sutrypei visus, kurie nuklydo nuo tavo įstatų; nes jų melas – apgaulė.
119Visus žemės nedorėlius tu pašalini kaip atliekas; todėl aš myliu tavo liudijimus.
120Mano kūnas dreba, bijodamas tavęs; ir aš bijau tavo teismų.
121Ajin Vykdžiau teismą ir teisingumą; nepalik manęs mano engėjams.
122Būk užtikrintumu savo tarnui dėl gero; tegul išdidieji neengia manęs.
123Mano akys išblėso dėl tavo išgelbėjimo ir dėl tavo teisumo žodžio.
124Pasielk su savo tarnu pagal savo gailestingumą ir mokyk mane savo įstatų.
125Aš esu tavo tarnas; suteik man supratimą, kad pažinčiau tavo liudijimus.
126Metas tau veikti, VIEŠPATIE, nes jie pavertė niekais tavo įstatymą.
127Todėl aš myliu tavo įsakymus labiau už auksą; taip, labiau už geriausią auksą.
128Todėl visus tavo prisakymus dėl visų dalykų laikau teisingais; ir aš nekenčiu visų melagingų kelių.
129Pe Nuostabūs tavo liudijimai; todėl jų laikosi mano siela.
130Tavo žodžiai įžengę apšviečia, paikiesiems suteikia supratimą.
131Aš atvėriau savo burną ir troškau; nes ilgėjausi tavo įsakymų.
132Pažvelk į mane ir būk man gailestingas, kaip esi pratęs daryti tiems, kurie myli tavo vardą.
133Sutvarkyk mano žingsnius pagal savo žodį; ir neleisk jokiai neteisybei man viešpatauti.
134Išvaduok mane iš žmonių engimo; tai laikysiuosi tavo prisakymų.
135Šviesk savo veidu ant savo tarno; ir mokyk mane savo įstatų.
136Vandenų upės tekėjo iš mano akių, nes jie nesilaikė tavo įstatymo.
137Sade Teisus tu esi, o VIEŠPATIE, ir tiesūs yra tavo teismai.
138Tavo įsakyti liudijimai yra teisūs ir labai patikimi.
139Mano uolumas suėdė mane, nes mano priešai pamiršo tavo žodžius.
140Tavo žodis labai tyras; todėl tavo tarnas jį myli.
141Aš esu menkas ir paniekintas; tačiau nepamirštu tavo prisakymų.
142Tavo teisumas yra amžinas teisumas, ir tavo įstatymas – tiesa.
143Vargas ir didelis skausmas sugriebė mane; tačiau tavo įsakymai yra mano pasigėrėjimas.
144Tavo liudijimų teisumas yra amžinas; duok man supratimo, ir aš gyvensiu.
145Kof Visa širdimi šaukiau: „Išgirsk mane, o VIEŠPATIE; aš laikysiuosi tavo įstatų“.
146Tavęs šaukiausi; išgelbėk mane, ir aš laikysiuos tavo liudijimų.
147Pasitikau ryto aušrą ir šaukiausi: aš vyliausi tavo žodžiu.
148Mano akys pasitinka nakties budėjimus, kad mąstyčiau apie tavo žodį.
149Išgirsk mano balsą pagal savo mielaširdystę; o VIEŠPATIE, atgaivink mane pagal savo teismą.
150Artėja tie, kurie seka piktadaryste; jie toli nuo tavo įstatymo.
151Arti esi tu, o VIEŠPATIE; ir visi tavo įsakymai yra tiesa.
152Apie tavo liudijimus nuo seno žinau, kad tu amžiams juos pastatei ant pamato.
153Reš Pažvelk į mano vargą ir išvaduok mane; nes nepamirštu tavo įstatymo.
154Apgink mano bylą ir išvaduok mane; atgaivink mane pagal savo žodį.
155Išgelbėjimas toli nuo nedorėlių; nes jie neieško tavo įstatų.
156Dideli tavo mylintys gailestingumai, o VIEŠPATIE; atgaivink mane pagal savo teismus.
157Daug mano persekiotojų ir mano priešų; tačiau aš nenukrypstu nuo tavo liudijimų.
158Žiūrėjau į nusižengėlius ir sielojausi; nes jie nesilaikė tavo žodžio.
159Žiūrėk, kaip aš myliu tavo prisakymus; o VIEŠPATIE, atgaivink mane pagal savo mielaširdystę.
160Tavo žodis teisingas nuo pradžios; ir kiekvienas tavo teisus teismas išlieka per amžius.
161Šyn Kunigaikščiai be priežasties mane persekiojo; bet mano širdis bijo tavo žodžio.
162Aš džiaugiausi tavo žodžiu kaip tas, kuris randa didelį grobį.
163Melo nekenčiu ir bjauriuosi: bet tavo įstatymą myliu.
164Septynis kartus per dieną tave giriu dėl tavo teisių teismų.
165Didelę ramybę turi tie, kurie myli tavo įstatymą; ir niekas jų nepapiktins.
166Aš vyliausi tavo išgelbėjimo, VIEŠPATIE, ir tavo įsakymus vykdžiau.
167Mano siela laikėsi tavo liudijimų; ir juos be galo myliu.
168Laikiausi tavo prisakymų ir tavo liudijimų; nes visi mano keliai yra tavo akivaizdoje.
169Tav Tegul mano šauksmas priartėja tavo akivaizdon, o VIEŠPATIE; suteik man supratimą pagal savo žodį.
170Tegul mano prašymas ateina tavo akivaizdon; išvaduok mane pagal savo žodį.
171Mano lūpos tars gyrių, kai tu mane būsi išmokęs savo įstatų.
172Mano liežuvis kalbės apie tavo žodį; nes visi tavo įsakymai yra teisumas.
173Tavo ranka tepadeda man; nes aš pasirinkau tavo prisakymus.
174Ilgėjausi tavo išgelbėjimo, o VIEŠPATIE; ir tavo įstatymas yra mano pasigėrėjimas.
175Tegyvena mano siela, ir ji girs tave; ir tavo teismai tepadeda man.
176Aš paklydęs kaip pražuvusi avis; ieškok savo tarno; nes aš nepamirštu tavo įsakymų.