1Aš myliu VIEŠPATĮ, nes jis išgirdo mano balsą ir mano prašymus.
2Kadangi jis palenkė į mane savo ausį, todėl aš jo šauksiuos, kol gyvas būsiu.
3Mane apsupo mirties liūdesys, ir pragaro skausmai apėmė mane; aš radau vargą ir sielvartą.
4Tada aš šaukiausi VIEŠPATIES vardo: „O VIEŠPATIE, meldžiu tave, išvaduok mano sielą“.
5Maloningas yra VIEŠPATS ir teisus; taip, mūsų Dievas yra gailestingas.
6VIEŠPATS apsaugo paprastuosius: aš buvau nužemintas, o jis man padėjo.
7Sugrįžk į savo poilsį, o mano siela; nes VIEŠPATS tau buvo dosnus.
8Nes tu išvadavai mano sielą iš mirties, mano akis nuo ašarų ir mano kojas nuo griuvimo.
9Aš vaikščiosiu VIEŠPATIES akivaizdoje gyvųjų šalyje.
10Aš tikėjau, todėl tariau: „Aš buvau labai kamuojamas“;
11aš paskubomis sakiau: „Visi žmonės melagiai“.
12Kuo atlyginsiu VIEŠPAČIUI už visas jo geradarystes man?
13Aš paimsiu išgelbėjimo taurę ir šauksiuosi VIEŠPATIES vardo.
14Ištesėsiu savo įžadus VIEŠPAČIUI dabar visos jo tautos akivaizdoje.
15Brangi yra VIEŠPATIES akyse jo šventųjų mirtis.
16O VIEŠPATIE, tikrai aš esu tavo tarnas; aš tavo tarnas ir tavo tarnaitės sūnus; tu atrišai mano pančius.
17Tau aukosiu padėkos auką ir šauksiuosi VIEŠPATIES vardo.
18Ištesėsiu savo įžadus VIEŠPAČIUI dabar visos jo tautos akivaizdoje,
19VIEŠPATIES namų kiemuose, tavo viduryje, o Jeruzale. Girkite VIEŠPATĮ.