1Mano sūnau, jei laiduoji už savo draugą, jei sukirtai rankas su svetimu,
2tu įsipainiojai savo burnos žodžiais, tu esi sugautas savo burnos žodžiais.
3Daryk šitaip, mano sūnau, ir išsivaduok, kai pateksi į savo draugo rankas: eik, nusižemink ir užsitikrink dėl savo draugo.
4Neduok miegoti savo akims nei snausti savo akių vokams.
5Išsivaduok kaip stirna iš medžiotojo rankos ir kaip paukštis iš paukštgaudžio rankos.
6Eik pas skruzdėlę, tinginy; apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas;
7ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,
8bet parūpina sau valgio vasarą, ir pjūties metu renka savo maistą.
9Kaip ilgai miegosi, tinginy? Kada kelsiesi iš savo miego?
10Dar truputį miego, truputį pasnausi, truputį susidėjęs rankas pamiegosi;
11taip ateis tavo skurdas kaip pakeleivis ir tavo stoka kaip ginkluotas vyras.
12Nenaudėlis žmogus, nedoras žmogus, vaikštinėja su priešgyniaujančia burna.
13Jis mirkčioja akimis, kalba kojomis, moko pirštais;
14priešgyniavimas jo širdyje, jis nuolat planuoja piktadarystę; jis sėja nesutarimus.
15Todėl staiga ateis jo nelaimė; staiga jis bus sulaužytas nepagydomai.
16VIEŠPATS nekenčia šitų šešių dalykų; taip, septyni yra jam pasibjaurėjimas:
17išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis ir rankos, praliejančios nekaltą kraują,
18širdis, sugalvojanti nedorus sumanymus, kojos, greitos bėgti į piktadarybę,
19melagingas liudytojas, kalbantis melus, ir tas, kuris sėja nesutarimus tarp brolių.
20Mano sūnau, saugok savo tėvo įsakymą ir neatsižadėk savo motinos įstatymo;
21nuolat juos prisirišk prie širdies ir apsirišk juos aplinkui kaklą.
22Tau einant jie lydės tave; tau miegant jie saugos tave; o tau atsibudus jie kalbės su tavimi.
23Nes įsakymas yra žibintas; o įstatymas – šviesa; o pamokantys pabarimai – gyvenimo kelias;
24kad tave saugotų nuo piktos moters, nuo svetimos moters liežuvio meilikavimo.
25Negeisk jos grožio savo širdyje, ir tenesugauna ji tavęs savo akių vokais.
26Nes dėl paleistuvaujančios moters vyras lieka tik su duonos kąsniu; o svetimautoja medžioja brangią gyvybę.
27Ar gali žmogus paimti ugnį į savo užantį ir nesudeginti savo drabužių?
28Ar gali kas vaikščioti ant karštų žarijų ir nenudegti kojų?
29Taip ir tas, kuris įeina pas savo artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.
30Žmonės nepaniekina vagies, jei jis vagia, kad patenkintų savo sielą, kai yra alkanas;
31bet jei jį užtiks, jis atlygins septyneriopai; jis duos visą savo namų turtą.
32Bet kas svetimauja su moterimi, tam stinga supratimo; kuris tai daro, tas pražudo savo sielą.
33Jis įgis žaizdą ir negarbę; ir jo gėda nebus išdildyta.
34Nes pavydas yra vyro įniršis; todėl jis nepasigailės keršto dieną.
35Jis nepaisys jokios išpirkos; ir neliks pasitenkinęs, nors ir duotum jam daug dovanų.