Proverbs 6
1 Mano sūnau, jei laiduoji už savo draugą, jei sukirtai rankas su svetimu,
2 tu įsipainiojai savo burnos žodžiais, tu esi sugautas savo burnos žodžiais.
3 Daryk šitaip, mano sūnau, ir išsivaduok, kai pateksi į savo draugo rankas: eik, nusižemink ir užsitikrink dėl savo draugo.
4 Neduok miegoti savo akims nei snausti savo akių vokams.
5 Išsivaduok kaip stirna iš medžiotojo rankos ir kaip paukštis iš paukštgaudžio rankos.
6 Eik pas skruzdėlę, tinginy; apsvarstyk jos kelius ir būk išmintingas;
7 ji neturi vadovo, prižiūrėtojo ar valdovo,
8 bet parūpina sau valgio vasarą, ir pjūties metu renka savo maistą.
9 Kaip ilgai miegosi, tinginy? Kada kelsiesi iš savo miego?
10 Dar truputį miego, truputį pasnausi, truputį susidėjęs rankas pamiegosi;
11 taip ateis tavo skurdas kaip pakeleivis ir tavo stoka kaip ginkluotas vyras.
12 Nenaudėlis žmogus, nedoras žmogus, vaikštinėja su priešgyniaujančia burna.
13 Jis mirkčioja akimis, kalba kojomis, moko pirštais;
14 priešgyniavimas jo širdyje, jis nuolat planuoja piktadarystę; jis sėja nesutarimus.
15 Todėl staiga ateis jo nelaimė; staiga jis bus sulaužytas nepagydomai.
16 VIEŠPATS nekenčia šitų šešių dalykų; taip, septyni yra jam pasibjaurėjimas:
17 išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis ir rankos, praliejančios nekaltą kraują,
18 širdis, sugalvojanti nedorus sumanymus, kojos, greitos bėgti į piktadarybę,
19 melagingas liudytojas, kalbantis melus, ir tas, kuris sėja nesutarimus tarp brolių.
20 Mano sūnau, saugok savo tėvo įsakymą ir neatsižadėk savo motinos įstatymo;
21 nuolat juos prisirišk prie širdies ir apsirišk juos aplinkui kaklą.
22 Tau einant jie lydės tave; tau miegant jie saugos tave; o tau atsibudus jie kalbės su tavimi.
23 Nes įsakymas yra žibintas; o įstatymas – šviesa; o pamokantys pabarimai – gyvenimo kelias;
24 kad tave saugotų nuo piktos moters, nuo svetimos moters liežuvio meilikavimo.
25 Negeisk jos grožio savo širdyje, ir tenesugauna ji tavęs savo akių vokais.
26 Nes dėl paleistuvaujančios moters vyras lieka tik su duonos kąsniu; o svetimautoja medžioja brangią gyvybę.
27 Ar gali žmogus paimti ugnį į savo užantį ir nesudeginti savo drabužių?
28 Ar gali kas vaikščioti ant karštų žarijų ir nenudegti kojų?
29 Taip ir tas, kuris įeina pas savo artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas.
30 Žmonės nepaniekina vagies, jei jis vagia, kad patenkintų savo sielą, kai yra alkanas;
31 bet jei jį užtiks, jis atlygins septyneriopai; jis duos visą savo namų turtą.
32 Bet kas svetimauja su moterimi, tam stinga supratimo; kuris tai daro, tas pražudo savo sielą.
33 Jis įgis žaizdą ir negarbę; ir jo gėda nebus išdildyta.
34 Nes pavydas yra vyro įniršis; todėl jis nepasigailės keršto dieną.
35 Jis nepaisys jokios išpirkos; ir neliks pasitenkinęs, nors ir duotum jam daug dovanų.