Proverbs 26
1 Kaip sniegas vasarą ir kaip lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.
2 Kaip kad paukštis klajoja, kaip kad kregždė skrajoja, taip neateis nepagrįstas prakeikimas.
3 Botagas arkliui, apynasris asilui, o rykštė kvailio nugarai.
4 Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailystę, kad ir tu nebūtum panašus į jį.
5 Atsakyk kvailiui pagal jo kvailystę, kad jis nelaikytų savęs išmintingu.
6 Kas siunčia žinią per kvailio rankas, nusikerta kojas ir geria nuostolį.
7 Raišo kojos nevienodos; taip ir palyginimas kvailių burnoje.
8 Kaip pririšantis akmenį prie svaidyklės, toks ir tas, kuris suteikia garbę kvailiui.
9 Kaip dyglys sminga į girtojo ranką, taip ir palyginimas kvailių burnoje.
10 Didysis Dievas, kuris suformavo visus dalykus, atlygina kvailiui ir atlygina nusižengėliui.
11 Kaip šuo sugrįžta prie savo vėmalo, taip kvailys sugrįžta prie savo kvailybės.
12 Ar matai žmogų, laikantį save išmintingu? Kailys teikia daugiau vilties negu anas.
13 Tinginys sako: „Liūtas kelyje; liūtas gatvėse“.
14 Kaip durys vartosi ant savo vyrių, taip tinginys savo lovoje.
15 Tinginys paslepia savo ranką užantyje; jam sunku ją vėl pritraukti prie burnos.
16 Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis, galinčius duoti patarimą.
17 Kas praeidamas įsikiša į ginčą, kuris nesusijęs su juo, yra kaip tas, kuris nutveria šunį už ausų.
18 Kaip beprotis, kuris mėto nuodėgulius, strėles ir mirtį,
19 toks yra žmogus, kuris apgauna savo artimą ir sako: „Argi aš nejuokauju?“
20 Kai nėra malkų, užgęsta ugnis; ir kai nėra liežuvininko, baigiasi ginčas.
21 Kaip anglys žarijoms ir malkos ugniai, taip ir vaidingas žmogus ginčui užkurti.
22 Liežuvininko žodžiai yra kaip žaizdos, ir jie įeina į giliausias pilvo dalis.
23 Ugningos lūpos ir pikta širdis yra kaip puodo šukė, aptraukta sidabro šlaku.
24 Kas neapkenčia, slepia savo lūpomis ir savo viduje kaupia apgaulę;
25 kai jis maloniai kalba, juo netikėk, nes septynios bjaurystės yra jo širdyje.
26 Kieno neapykanta pridengta apgavyste, to piktybė pasimatys viso susirinkimo akivaizdoje.
27 Kas kasa duobę, į ją įkris; ir kas ritina akmenį, ant to jis sugrįš.
28 Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia; ir pataikaujanti burna sukelia pražūtį.