Obadiah 1
1 Abdijo regėjimas. Taip sako Viešpats DIEVAS apie Edomą: Girdėjome žinią iš VIEŠPATIES, ir pasiuntinys yra pasiųstas tarp pagonių: „Kelkitės, ir pakilkime prieš jį į mūšį“.
2 „Štai aš padariau tave mažą tarp pagonių; tu labai niekinamas.
3 Tavo širdies išdidumas apgavo tave, kuris gyveni uolų plyšiuose, kurio buveinė aukštai, kuris sakai savo širdyje: ‘Kas nustums mane žemėn?’
4 Nors tu išsikeltum kaip erelis ir nors susisuktum savo lizdą tarp žvaigždžių, iš ten nustumsiu tave, – sako VIEŠPATS.
5 – Jei vagys ateitų pas tave, jei plėšikai nakčia (kaip tu esi iškirstas!), argi jie nevogtų, kol jiems būtų gana? Jei vynuogių rinkėjai ateitų pas tave, argi jie nepaliktų keleto vynuogių?
6 Kaip surasti Ezavo dalykai, kaip suieškoti jo paslėpti dalykai!
7 Visi tavo sąjungininkai atvedė tave prie ribos; tie, kurie buvo taikoje su tavimi, apgavo tave ir nugalėjo; kurie valgė tavo duoną, sukėlė po tavimi žaizdą; nėra jame supratimo.
8 Argi tą dieną, – sako VIEŠPATS, – aš neišnaikinsiu išmintingųjų iš Edomo ir supratimo iš Ezavo kalno?
9 Ir tavo galiūnai, o Temane, bus sunerimę, kad kiekvienas iš Ezavo kalno būtų iškirstas žudynėmis.
10 Dėl tavo smurto prieš savo brolį Jokūbą tave apdengs gėda, ir tu būsi amžinai iškirstas.
11 Tą dieną, kai tu stovėjai kitoje pusėje, tą dieną, kai svetimieji išvedė nelaisvėn jo kariuomenes ir svetimšaliai įžengė į jo vartus bei dėl Jeruzalės metė burtą, tu buvai kaip vienas iš jų.
12 Bet tu neturėjai žiūrėti į savo brolio dieną, tą dieną, kai jis tapo svetimu; ir neturėjai džiaugtis dėl Judos vaikų jų sunaikinimo dieną; ir neturėjai išdidžiai kalbėti sielvarto dieną.
13 Tu neturėjai įžengti į mano tautos vartus jų nelaimės dieną; taip, tu neturėjai žiūrėti į jų sielvartą jų nelaimės dieną nei pridėti rankų prie jų turto jų nelaimės dieną;
14 ir neturėjai stovėti kryžkelėje, kad iškirstum jo pabėgusiuosius; ir neturėjai atiduoti tų, kurie iš jo išliko sielvarto dieną.
15 Nes VIEŠPATIES diena arti visiems pagonims; kaip tu darei, taip ir tau bus padaryta; tavo atlygis sugrįš ant tavo paties galvos.
16 Nes kaip jūs gėrėte mano šventajame kalne, taip visi pagonys nuolat gers, taip, jie gers ir nurys, ir jie bus tarsi jų nėra buvę.
17 Bet Siono kalne bus išgelbėjimas, ir ten bus šventumas; ir Jokūbo namai pasisavins jų nuosavybes.
18 Ir Jokūbo namai bus ugnimi, Juozapo namai – liepsna, o Ezavo namai – ražienomis, ir jie padegs jas ir jas prarys; ir nei vieno neišliks iš Ezavo namų; nes VIEŠPATS tai kalbėjo.
19 Ir tie iš pietų pasisavins Ezavo kalną; o tie iš lygumos – filistinus; ir jie pasisavins Efraimo laukus ir Samarijos laukus; o Benjaminas pasisavins Gileadą.
20 Ir šios Izraelio vaikų kariuomenės belaisviai pasisavins tai, kas kanaaniečių iki Carefato; o Jeruzalės belaisviai, esantys Sefarade, pasisavins pietų miestus.
21 Ir išgelbėtojai ateis aukštyn į Siono kalną teisti Ezavo kalno; ir karalystė bus VIEŠPATIES“.