1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2„Kalbėk Izraelio vaikams ir jiems sakyk: ‘Kai vyras ar moteris atsiskiria, kad duotų nazarėno įžadą, kad atsiskirtų VIEŠPAČIUI;
3jis atsiskirs nuo vyno ir stipraus gėrimo ir negers vyno acto ar stipraus gėrimo acto nei negers jokios vynuogių sunkos, nei nevalgys šviežių ar džiovintų vynuogių.
4Visas savo atsiskyrimo dienas jis nevalgys nieko, kas pagaminta iš vynmedžio, nuo sėklelių iki odelės.
5Visas savo atsiskyrimo įžado dienas skustuvas neužeis ant jo galvos; kol išsipildys dienos, kuriose jis atsiskyrė VIEŠPAČIUI, jis bus šventas ir leis augti savo galvos plaukų kasoms.
6Visomis dienomis, kai jis atsiskiria VIEŠPAČIUI, jis neis prie jokio mirusio kūno.
7Jis nesusiterš dėl savo tėvo ar dėl savo motinos, dėl savo brolio ar dėl savo sesers jiems mirus; nes jo Dievo įšventinimas yra ant jo galvos.
8Visas savo atsiskyrimo dienas jis yra šventas VIEŠPAČIUI.
9O jei kas labai staigiai numirtų šalia jo ir jis suterštų savo įšventinimo galvą; tuomet jis nusiskus galvą savo apsivalymo dieną, septintąją dieną ją nusiskus.
10O aštuntąją dieną atneš du purplelius ar du jaunus karvelius kunigui prie susirinkimo padangtės durų;
11ir kunigas aukos vieną kaip nuodėmės auką, o kitą kaip deginamąją auką, ir atliks sutaikinimą už jį, kadangi jis nusidėjo per mirusį, ir tą pačią dieną pašvęs savo galvą.
12Ir jis įšventins VIEŠPAČIUI savo atsiskyrimo dienas ir atgabens pirmųjų metų avinėlį nusižengimo aukai; bet ankstesnės dienos bus prarastos, nes jo atsiskyrimas buvo suterštas.
13Ir šitas yra nazarėno įstatymas, kai išsipildys jo atsiskyrimo dienos; jis bus atvestas prie susirinkimo padangtės durų;
14ir jis aukos savo auką VIEŠPAČIUI: vieną pirmųjų metų avinėlį be trūkumų deginamajai aukai, vieną pirmųjų metų avį be trūkumų nuodėmės aukai, vieną aviną be trūkumų taikos aukojimams
15ir pintinę neraugintos duonos pyragų iš smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, ir neraugintos duonos papločių, pateptų aliejumi, jų maisto auką ir jų geriamąsias aukas.
16O kunigas tuos atneš VIEŠPATIES akivaizdon ir aukos jo nuodėmės auką bei jo deginamąją auką;
17ir jis aukos aviną kaip taikos aukojimų auką VIEŠPAČIUI su pintine neraugintos duonos; kunigas taip pat aukos jo maisto auką ir jo geriamąją auką.
18Ir nazarėnas nusiskus prie susirinkimo padangtės durų savo atsiskyrimo galvą, ims savo atsiskyrimo galvos plaukus ir juos įdės į ugnį, esančią po taikos aukojimų auka.
19Ir kunigas paims išvirtą avino petį, vieną neraugintą pyragą iš pintinės ir vieną neraugintą paplotį ir juos uždės ant nazarėno rankų po to, kai bus nuskusti jo atsiskyrimo plaukai;
20ir kunigas juos mosuos kaip mosuojamąją auką VIEŠPATIES akivaizdoje; tai yra šventa kunigui su mosuojamąja krūtine ir iškeliamuoju pečiu; o paskui nazarėnas gali gerti vyno.
21Šitas yra įstatymas nazarėno, kuris davė įžadą, ir jo aukos VIEŠPAČIUI dėl savo atsiskyrimo, neskaitant to, ką įgis jo ranka; pagal įžadą, kurį jis davė, taip jis turės daryti pagal savo atsiskyrimo įstatymą’“.
22Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
23„Kalbėk Aaronui ir jo sūnums, sakydamas: ‘Taip jūs laiminsite Izraelio vaikus, jiems tardami:
24„VIEŠPATS telaimina tave ir tesaugo tave;
25VIEŠPATS teapšviečia tave savo veidu ir tebūna tau maloningas;
26VIEŠPATS tepakelia savo veidą į tave ir teduoda tau ramybę“.
27Ir jie uždės mano vardą ant Izraelio vaikų; o aš juos laiminsiu’“.