1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2„Atkeršyk midjaniečiams už Izraelio vaikus; paskui tu būsi surinktas prie savo tautos“.
3Ir Mozė kalbėjo tautai, sakydamas: „Apginkluokite kai kuriuos iš jūsų karui, ir jie teeina prieš midjaniečius ir teatkeršija Midjanui už VIEŠPATĮ.
4Pasiųskite į karą iš kiekvienos genties po tūkstantį, iš visų Izraelio genčių“.
5Taip buvo pateikta iš Izraelio tūkstančių po tūkstantį iš kiekvienos genties, dvylika tūkstančių apginkluotų karui.
6Ir Mozė juos pasiuntė į karą po tūkstantį iš kiekvienos genties – juos ir kunigo Eleazaro sūnų Finehasą į karą su šventaisiais įrankiais ir trimitais savo rankose, kad pūstų.
7Ir jie kariavo prieš midjaniečius, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei; ir jie išžudė visus vyriškosios lyties.
8Neskaitant kitų nužudytųjų, jie nužudė Midjano karalius; tai yra Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą – penkis Midjano karalius; taip pat jie nužudė kalaviju Beoro sūnų Balaamą.
9Ir Izraelio vaikai paėmė į nelaisvę visas Midjano moteris ir jų mažylius ir pasigrobė visus jų galvijus, visas jų kaimenes ir visą jų turtą.
10O visus jų miestus, kur jie gyveno, ir visas jų gražias pilis jie sudegino ugnimi.
11Ir jie paėmė visą grobį ir visa, ką prisiplėšė, tiek iš žmonių tiek iš gyvulių.
12Ir pas Mozę, kunigą Eleazarą ir pas Izraelio vaikų susirinkimą jie pargabeno belaisvius, grobį ir tai, ko prisiplėšė, į stovyklą Moabo lygumose, esančiose prie Jordano šalia Jericho.
13O Mozė, kunigas Eleazaras ir visi susirinkimo kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos.
14Ir Mozė buvo užsirūstinęs ant kariuomenės pareigūnų, tūkstančių vadų bei šimtų vadų, kurie parvyko iš mūšio.
15Ir Mozė jiems tarė: „Ar palikote visas moteris gyvas?
16Štai šitos padarė, kad Izraelio vaikai per Balaamo patarimą nusižengtų VIEŠPAČIUI Peoro dalyku, ir buvo rykštė VIEŠPATIES susirinkimo tarpe.
17Todėl dabar nužudykite visus vyriškos lyties tarp mažylių ir nužudykite kiekvieną moterį, kuri pažino vyrą su juo suguldama.
18Tačiau visus moteriškos lyties vaikus, kurie dar nėra pažinę vyro su juo sugulant, palikite sau gyvus.
19Ir pasilikite septynias dienas už stovyklos; kas nužudėte kokį asmenį ir kas palietėte kokį nužudytą, apsivalykite jūs patys ir jūsų belaisviai trečiąją ir septintąją dieną.
20Ir apsivalykite visus savo drabužius ir visa, kas padaryta iš odų, visus ožkų šerių dirbinius ir visus dalykus, padarytus iš medžio“.
21Ir kunigas Eleazaras tarė karo vyrams, ėjusiems į mūšį: „Šitas yra įstatymo įsakas, kurį VIEŠPATS įsakė Mozei:
22tik auksą, sidabrą, varį, geležį, alavą ir šviną,
23kiekvieną daiktą, kuris gali išlikti ugnyje, perleiskite per ugnį, ir jis bus švarus; tačiau jis bus apvalytas atskyrimo vandeniu; o visa, kas neišlieka ugnyje, perleiskite per vandenį.
24Ir septintąją dieną išplaukite savo drabužius, ir būsite švarūs, o paskui ateikite į stovyklą“.
25Ir VIEŠPATS tarė Mozei, sakydamas:
26„Susumuok paimtą grobį tiek iš žmonių, tiek ir iš gyvulių – tu, kunigas Eleazaras ir susirinkimo vyriausi tėvai;
27ir padalyk grobį į dvi dalis tarp tų, kurie prisiėmė kariauti, kurie išėjo į mūšį, ir tarp viso susirinkimo;
28ir surink duoklę VIEŠPAČIUI iš karo vyrų, ėjusių į mūšį: iš penkių šimtų po vieną sielą tiek iš žmonių, tiek iš galvijų, tiek iš asilų, tiek ir iš avių;
29iš pusės jų paimk tai ir duok kunigui Eleazarui kaip VIEŠPATIES iškeliamąją auką.
30O iš pusės Izraelio vaikų paimk po vieną dalį iš penkiasdešimties, iš žmonių, iš galvijų, iš asilų ir iš kaimenių, iš visokiausių gyvulių, ir duok juos levitams, kurie laikosi VIEŠPATIES padangtės pareigų“.
31Ir Mozė bei kunigas Eleazaras padarė, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.
32O prisiplėštas turtas – likęs grobis, kurį karo vyrai buvo pagavę, – buvo šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių,
33septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų,
34šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų
35ir iš viso trisdešimt du tūkstančiai asmenų iš moterų, kurios nebuvo pažinusios vyro, sugulant su juo.
36O pusė, kuri buvo dalis tų, kurie ėjo į karą, skaičiumi buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių;
37o VIEŠPATIES duoklė iš avių buvo šeši šimtai septyniasdešimt penkios.
38O galvijų buvo trisdešimt šeši tūkstančiai; iš kurių VIEŠPATIES duoklė buvo septyniasdešimt du.
39O asilų buvo trisdešimt tūkstančių penki šimtai; iš kurių VIEŠPATIES duoklė buvo šešiasdešimt vienas.
40O žmonių buvo šešiolika tūkstančių; iš kurių VIEŠPATIES duoklė buvo trisdešimt du asmenys.
41Ir Mozė davė duoklę, kuri buvo iškeliamoji VIEŠPATIES auka, kunigui Eleazarui, kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.
42O iš Izraelio vaikų pusės, kurią Mozė buvo atidalijęs nuo kariavusių vyrų
43(na, o susirinkimui priklausanti pusė buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių,
44trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų,
45trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų
46ir šešiolika tūkstančių žmonių),
47būtent iš pusės Izraelio vaikų, Mozė paėmė po vieną dalį iš penkiasdešimties, tiek iš žmonių, tiek iš gyvulių, ir juos davė levitams, kurie laikėsi VIEŠPATIES padangtės pareigų; kaip VIEŠPATS įsakė Mozei.
48Ir priėjo prie Mozės pareigūnai, vadovaujantys kariuomenės tūkstančiams, tūkstančių vadai bei šimtų vadai;
49ir jie tarė Mozei: „Tavo tarnai suskaičiavo karo vyrus, kurie yra mums pavaldūs, ir nei vieno mūsų netrūko.
50Todėl atnešėme auką VIEŠPAČIUI, ką kiekvienas įsigijo iš aukso brangenybių, grandinėlių, apyrankių, žiedų, auskarų ir plokštelių, atlikti sutaikinimą už mūsų sielas VIEŠPATIES akivaizdoje“.
51Ir Mozė ir kunigas Eleazaras paėmė iš jų auksą, tai yra visas pagamintas brangenybes.
52O viso aukojamo aukso, kurį jie aukojo VIEŠPAČIUI iš tūkstantininkų ir iš šimtininkų, buvo šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt šekelių
53( nes karo vyrai buvo paėmę grobio kiekvienas sau).
54O Mozė ir kunigas Eleazaras paėmė tą auksą iš tūkstančių bei šimtų vadų ir įnešė jį į susirinkimo padangtę kaip atminimą Izraelio vaikams VIEŠPATIES akivaizdoje.