1‘Nesidirbkite sau stabų nei raižyto atvaizdo nei nepasistatykite stovinčio atvaizdo, nei nepasistatykite jokio atvaizdo iš akmens savo šalyje, kad jam lankstytumėtės: nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
2Laikykitės mano sabatų ir gerbkite mano šventovę: aš esu VIEŠPATS.
3Jei vaikščiosite pagal mano įstatus, laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite;
4tuomet aš duosiu jums lietų tinkamu laikotarpiu, ir žemė duos savo prieaugį, ir lauko medžiai duos savo vaisių.
5Ir jūsų kūlimas nusitęs iki vynuogių rinkimo, o vynuogių rinkimas nusitęs iki sėjos; ir jūs valgysite savo duonos iki soties ir saugiai gyvensite savo šalyje.
6Ir aš duosiu ramybę šalyje, o jūs atsigulsite, ir niekas jūsų neišgąsdins; ir aš išvarysiu piktus žvėris iš šalies, ir nei kalavijas neis per jūsų šalį.
7Ir jūs vysitės savo priešus, ir jie kris jūsų akivaizdoje nuo kalavijo.
8Ir penki iš jūsų vysis šimtą, o šimtas iš jūsų privers bėgti dešimtį tūkstančių; ir jūsų priešai kris jūsų akivaizdoje nuo kalavijo.
9Nes aš atsižvelgsiu į jus, jus padarysiu vaisingus, jus padauginsiu ir įtvirtinsiu savo sandorą su jumis.
10Ir jūs valgysite senas atsargas ir išnešite seną dėl naujo.
11Ir aš pastatysiu savo padangtę tarp jūsų; ir mano siela jumis nesibjaurės.
12Ir aš vaikščiosiu tarp jūsų ir būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta.
13Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad nebūtumėte jų vergais; ir aš sulaužiau jūsų jungo raiščius ir padariau, kad jūs vaikščiotumėte atsitiesę.
14Bet jei jūs manęs neklausysite ir nevykdysite visų šitų įsakymų;
15ir jei išniekinsite mano įstatus arba jei jūsų siela bjaurėsis mano teismais, jog nevykdysite visų mano įsakymų, bet sulaužysite mano sandorą;
16tai ir aš jums štai ką padarysiu: aš paskirsiu, kad ant jūsų būtų išgąstis, džiova ir drugys, kurie užgesins akis ir sukels širdies sielvartą; ir jūs veltui sėsite savo sėklą, nes ją suvalgys jūsų priešai.
17Ir aš nukreipsiu savo veidą prieš jus, ir jūs būsite žudomi savo priešų akivaizdoje; jums viešpataus tie, kurie nekenčia jūsų; ir bėgsite, niekam nesivejant jūsų.
18O jei dėl viso to dar manęs neklausysite, tada jus bausiu septynis kartus daugiau už jūsų nuodėmes.
19Ir sulaužysiu jūsų galios išdidumą; ir padarysiu jūsų dangų kaip geležį, o jūsų žemę kaip varį;
20ir jūsų stiprybė bus eikvojama veltui; nes jūsų žemė neduos savo prieaugio, nei šalies medžiai neduos savo vaisių.
21O jei vaikščiosite man priešiški ir nenorėsite manęs klausyti; tai aš užleisiu ant jūsų rykščių septynis kartus daugiau pagal jūsų nuodėmes.
22Taip pat siųsiu laukinius žvėris tarp jūsų, kurie iš jūsų atims jūsų vaikus, išnaikins jūsų galvijus ir sumažins jūsų skaičių; ir jūsų vieškeliai ištuštės.
23O jei nuo manęs šitais dalykais nepersiauklėsite, bet vaikščiosite man priešiški,
24tuomet ir aš vaikščiosiu jums priešiškas ir bausiu jus dar septyneriopai už jūsų nuodėmes.
25Ir atvesiu ant jūsų kalaviją, kuris atkeršys už mano sandoros ginčą; ir kai būsite susirinkę savo miestuose, aš pasiųsiu marą į jūsų tarpą; ir jūs būsite atiduoti į priešo ranką.
26Ir kai būsiu sulaužęs jūsų duonos lazdą, dešimt moterų keps jūsų duoną vienoje krosnyje ir jums sugrąžins jūsų duoną pagal svorį; o jūs valgysite, bet nepasisotinsite.
27O jei jūs dėl viso to manęs neklausysite, bet vaikščiosite man priešiški,
28tuomet ir aš įtūžęs vaikščiosiu jums priešiškas; ir aš, būtent aš bausiu jus septyneriopai už jūsų nuodėmes.
29Ir valgysite savo sūnų kūną, ir savo dukterų kūną jūs valgysite.
30Ir aš sunaikinsiu jūsų aukštumas, iškirsiu jūsų atvaizdus, numesiu jūsų lavonus ant jūsų stabų lavonų, ir mano siela bjaurėsis jumis.
31Ir jūsų miestus padarysiu tuščius, nusiaubsiu jūsų šventoves ir neuostysiu jūsų gardžių aromatų kvapo.
32Ir nusiaubsiu šalį; ir joje gyvenantys jūsų priešai bus tuo apstulbinti.
33Ir išsklaidysiu jus tarp pagonių ir jums iš paskos išsitrauksiu kalaviją; ir jūsų šalis bus tuščia, o jūsų miestai nuniokoti.
34Tada šalis mėgausis savo sabatais tol, kol ji bus tuščia, o jūs būsite savo priešų šalyje; būtent tada šalis ilsėsis ir mėgausis savo sabatais.
35Ji ilsėsis tol, kol ji bus tuščia; nes ji nesiilsėjo per jūsų sabatus, kai jūs joje gyvenote.
36O tiems, kurie iš jūsų yra išlikę gyvi, aš siųsiu į jų širdis silpnumą jų priešų šalyse; ir virpančių lapų šlamėjimas juos persekios; ir jie bėgs, kaip bėga nuo kalavijo; ir jie pargrius, niekam nesivejant.
37Ir jie grius vienas ant kito tarsi prieš kalaviją, niekam nesivejant; ir neturėsite galios atsilaikyti prieš savo priešus.
38Ir žūsite tarp pagonių, ir jus prarys jūsų priešų šalis.
39O jūsų išlikusieji sunyks savo neteisybėje, jūsų priešų šalyse; ir taip pat savo tėvų neteisybėse jie su jais sunyks.
40Jeigu jie išpažins savo neteisybę ir savo tėvų neteisybę su jų nusižengimu, kuriuo jie nusižengė prieš mane, ir taip pat, kad jie vaikščiojo priešiški man;
41ir kad aš taip pat vaikščiojau priešiškas jiems ir juos atvedžiau į jų priešų šalį; jei tada jų neapipjaustytos širdys nusižemins ir jie priims savo neteisybės bausmę;
42tada aš atsiminsiu savo sandorą su Jokūbu ir taip pat savo sandorą su Izaoku, ir taip pat savo sandorą su Abraomu aš atsiminsiu; ir aš atsiminsiu šalį.
43Taip pat ir šalis bus jų palikta ir mėgausis savo sabatais, būdama be jų tuščia; ir jie priims savo neteisybės bausmę; kadangi jie išniekino mano teismus ir kadangi jų siela bjaurėjosi mano įstatais.
44Tačiau ir dėl viso to, kai jie bus savo priešų šalyje, aš jų neatmesiu ir jais nesibjaurėsiu, kad juos visiškai sunaikinčiau ir sulaužyčiau savo sandorą su jais; nes aš esu VIEŠPATS, jų Dievas.
45Bet jų labui aš atsiminsiu sandorą jų protėvių, kuriuos, pagonims matant, išvedžiau iš Egipto šalies, kad būčiau jų Dievas: aš esu VIEŠPATS’“.
46Šitie yra įstatai, teismai ir įstatymai, kuriuos VIEŠPATS per Mozės ranką Sinajaus kalne sudarė tarp savęs ir Izraelio vaikų.