Leviticus 23
1 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2 „Kalbėk Aaronui ir jo sūnums, kad jie atsiskirtų nuo Izraelio vaikų šventų dalykų ir nesuterštų mano šventojo vardo tais dalykais, kuriuos jie man pašvenčia; aš esu VIEŠPATS.
3 Sakyk jiems: ‘Kas bebūtų iš visos jūsų sėklos tarp jūsų kartų, kuris, turintis ant savęs savo nešvarumą, eitų prie šventų dalykų, kuriuos Izraelio vaikai pašvenčia VIEŠPAČIUI, ta siela bus iškirsta iš mano akivaizdos: aš esu VIEŠPATS.
4 Kas iš Aarono sėklos yra raupsuotas ar turintis plūdimą, tas nevalgys šventų dalykų, kol jis bus švarus. Ir kas palies tai, kas yra nešvaru nuo mirusio, ar vyrą, iš kurio išsilieja jo sėkla;
5 ar kas palies kokį šliužą, kuriuo jis taps nešvariu, ar žmogų, iš kurio jis perims nešvarumą, kokį nešvarumą jis beturėtų;
6 ta siela, kuri bus ką nors tokio palietusi, bus nešvari iki vakaro ir nevalgys šventų dalykų, nebent ji nuplaus savo kūną vandeniu.
7 O saulei nusileidus, jis bus švarus ir po to valgys šventų dalykų; nes tai yra jo maistas.
8 Jis nevalgys maitos ar žvėrių sudraskyto, kad tuo nesusiterštų: aš esu VIEŠPATS.
9 Todėl jie laikysis mano įsako, kad dėl jo jiems netektų nešioti nuodėmės ir dėl to mirti, jeigu jie jį suterštų: aš VIEŠPATS juos pašvenčiu.
10 Joks pašalietis nevalgys to, kas šventa; laikinai apsigyvenęs pas kunigą ar samdinys nevalgys to, kas šventa.
11 Bet jei kunigas nusipirks kokią sielą už pinigus, ji iš to valgys ir gimusysis jo namuose; jie valgys iš jo maisto.
12 Taip pat jei kunigo duktė ištekės už pašaliečio, ji nevalgys iš šventų dalykų aukos.
13 Bet jei kunigo duktė būtų našlė ar išsiskyrusi ir neturinti vaikų, ir yra sugrįžusi į savo tėvo namus kaip savo jaunystėje, tai ji valgys savo tėvo maisto; bet joks pašalietis to nevalgys.
14 O jei kas nežiniomis valgys to, kas šventa, tuomet jis prie to pridės to penktąją dalį ir duos tai kunigui su tuo šventuoju dalyku.
15 Ir jie tenesuteršia Izraelio vaikų šventųjų dalykų, kuriuos jie aukoja VIEŠPAČIUI;
16 arba teleidžia jiems nešioti nusižengimo neteisybę, kai jie valgys jų šventus dalykus; nes aš, VIEŠPATS, juos pašvenčiu’“.
17 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
18 „Kalbėk Aaronui bei jo sūnums ir visiems Izraelio vaikams ir jiems sakyk: ‘Kai kas nors iš Izraelio namų ar iš ateivių Izraelyje norės aukoti savo auką už visus savo įžadus ir už visas savo laisvanoriškas aukas, kurias jie norės aukoti VIEŠPAČIUI kaip deginamąją auką;
19 aukokite savo paties noru patiną be trūkumų iš galvijų, iš avių ar iš ožkų.
20 Bet jokio, turinčio trūkumų, neaukokite; nes tai nebus priimtina dėl jūsų.
21 Ir kas aukos VIEŠPAČIUI taikos aukojimų auką, kad atliktų savo įžadą, ar laisvos valios auką, galvijais ar avimis, ji bus tobula, kad būtų priimtina; joje nebus jokio trūkumo.
22 Aklo ar sulaužyto, ar luošo, ar turinčio lipomą, ar sergančio skorbutu, ar šašuoto – šitų neaukokite VIEŠPAČIUI nei neatlikite iš jų ant aukuro ugnies aukos VIEŠPAČIUI.
23 Arba jautuką ar avinėlį, turintį savo kūno dalyse kažką atliekamo ar trūkstamo, tu gali aukoti kaip savanorišką auką; bet jis nebus priimtinas dėl įžado.
24 Sumušto ar sutraiškyto, ar sulaužyto, ar supjaustyto, neaukokite VIEŠPAČIUI; nei neatlikinėkite jais jokių aukų savo šalyje.
25 Nei iš svetimšalio rankos neaukokite savo Dievo duonos iš jokių šitų; nes jų sugedimas yra juose, trūkumai yra juose; jie nebus priimtini dėl jūsų’“.
26 Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
27 „Kai gims jautukas ar avis, ar ožiukas, tuomet jis septynias dienas bus po motina; o nuo aštuntos dienos ir toliau jis bus priimtinas kaip ugnies auka VIEŠPAČIUI.
28 Ir ar tai būtų karvė, ar avis, nepjaukite jos tą pačią dieną su jos jaunikliu.
29 O kai aukosite padėkos auką VIEŠPAČIUI, aukokite ją savo paties laisva valia.
30 Ji bus suvalgyta tą pačią dieną; nieko iš jos nepalikite iki rytojaus: aš esu VIEŠPATS.
31 Todėl laikykitės mano įsakymų ir juos vykdykite: aš esu VIEŠPATS.
32 Nesuterškite mano šventojo vardo; bet aš būsiu pašvenčiamas tarp Izraelio vaikų: aš esu VIEŠPATS, kuris jus pašvenčiu,
33 kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies, kad būčiau jūsų Dievas: aš esu VIEŠPATS“.