1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2„Kalbėk visam Izraelio vaikų susirinkimui ir jiems sakyk: ‘Būkite šventi; nes aš VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas.
3Kiekvienas bijokite savo motinos bei savo tėvo ir laikykitės mano sabatų: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
4Nesikreipkite į stabus nei nepasidirbkite sau lietų dievų: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
5Ir jei aukosite taikos aukojimų auką VIEŠPAČIUI, aukokite tai savo paties noru.
6Ji bus valgoma tą pačią dieną, kai ją aukosite, ir rytojaus dieną; o jei kas atliks iki trečios dienos, tai bus sudeginta ugnyje.
7O jei trečią dieną kaip nors jos valgys, tai yra pasibjaurėjimas; tai nebus priimtina.
8Todėl, kas jos valgys, tas nešios savo neteisybę, nes jis yra suteršęs tai, kas yra VIEŠPATIES šventa; ir ta siela bus iškirsta iš savo tautos tarpo.
9Ir jums nuimant savo žemės derlių, visiškai nenuimk savo lauko pakraščių nei nesurink savo derliaus parankų.
10Ir nenurankiok savo vynuogyno nei nesurink visų savo vynuogyno vynuogių; palik jas beturčiui ir ateiviui: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
11Nevokite, nesielkite apgaulingai ir nemeluokite vienas kitam.
12Ir neprisiekite melagingai mano vardu nei nesuterškite savo Dievo vardo: aš esu VIEŠPATS.
13Neapgaudinėk savo artimo nei jo neapiplėšk; samdinio alga nepasiliks pas tave per visą naktį.
14Neprakeik kurčiojo nei nepadėk kliuvinio prieš akląjį, bet bijok savo Dievo: aš esu VIEŠPATS.
15Nedarykite neteisumo teisme; neatsižvelk į beturčio asmenį nei nesuteik pagarbos galingojo asmeniui; bet teisumu teisk savo artimą.
16Nevaikštinėk kaip liežuvautojas tarp savo tautos; nei nesistok prieš savo artimo kraują: aš esu VIEŠPATS.
17Tau nevalia nekęsti savo brolio savo širdyje; visaip bark savo artimą, ir neapkęsk jame nuodėmės.
18Nekeršyk nei nesinešiok jokios pagiežos prieš savo tautos vaikus, bet mylėk savo artimą kaip save patį: aš esu VIEŠPATS.
19Laikykitės mano įstatų. Neleisk savo galvijams sueiti su skirtinga veisle; neapsėk savo lauko maišyta sėkla; nei drabužis, sumaišytas iš lininių ir vilnonių, neužeis ant tavęs.
20Ir kas suguls kūniškai su moterimi, kuri yra vergė, susižadėjusi su vyru ir visiškai neišpirkta, nei jai duota laisvė; ji bus nuplakta; jie nebus užmušti, nes ji nebuvo laisva.
21Ir jis atgabens savo nusižengimo auką VIEŠPAČIUI prie susirinkimo padangtės durų – aviną nusižengimo aukai.
22O kunigas atliks už jį sutaikinimą nusižengimo aukos avinu VIEŠPATIES akivaizdoje už jo nuodėmę, kurią jis padarė; ir nuodėmė, kurią jis padarė, bus jam atleista.
23Ir kai įeisite į šalį ir pasodinsite visokių medžių maistui, tada laikysite jų vaisių kaip neapipjaustytą; tris metus jis bus jums kaip neapipjaustytas; jo nebus valgoma.
24Bet ketvirtaisiais metais visi jų vaisiai bus šventi, jais girti VIEŠPATĮ.
25O penktaisiais metais valgysite jų vaisių, kad jie duotų jums savo prieaugį: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
26Nieko nevalgykite su krauju; nei neužsiiminėkite kerais, nei nesilaikykite laikų.
27Neapvalinkite savo galvos kraštų nei nedarkykite savo barzdos kraštų.
28Nedarykite jokių įpjovimų savo kūne dėl mirusio nei nesispausdinkite jokių ženklų ant savęs: aš esu VIEŠPATS.
29Neparduok savo dukters, versdamas ją paleistuvauti; kad šalis nenupultų į paleistuvystę ir šalis nepasidarytų pilna nedorybės.
30Laikykitės mano sabatų ir gerbkite mano šventovę: aš esu VIEŠPATS.
31Nesikreipkite į turinčius namų dvasias nei nesivaikykite burtininkų, kad jais nesusiterštumėte: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
32Atsistok prieš žilą galvą, gerbk senio veidą ir bijok savo Dievo: aš esu VIEŠPATS.
33Ir jei ateivis laikinai apsigyvens pas tave, jūsų šalyje, jo nespauskite.
34Bet ateivis, gyvenantis pas jus, jums bus kaip tarp jūsų gimęs, mylėk jį kaip save patį; nes jūs buvote ateiviai Egipto šalyje: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
35Nedarykite teisme neteisumo ilgio matu, svoriu ar saiku.
36Turėkite teisingas svarstykles, teisingus svarsčius, teisingą efą ir teisingą hiną: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris jus išvedžiau iš Egipto šalies.
37Todėl laikykitės visų mano įstatų bei visų mano teismų ir juos vykdykite: aš esu VIEŠPATS’“.