Lamentations 3
1 Aš esu žmogus, regėjęs vargą nuo jo rūstybės lazdos.
2 Jis mane vedė ir atvedė į tamsą, bet ne į šviesą.
3 Tikrai jis pasisuko prieš mane; jis nukreipia savo ranką prieš mane visą dieną.
4 Jis pasendino mano kūną ir mano odą; jis sulaužė mano kaulus.
5 Jis apstatė mane ir apsupo mane tulžimi ir sunkiu darbu.
6 Jis pasodino mane tamsiose vietose, kaip seniai mirusius.
7 Jis aptvėrė mane, kad negalėčiau išeiti; jis pasunkino mano grandinę.
8 Taipogi, kai aš šaukiu ir rėkiu, jis neįsileidžia mano maldos.
9 Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis, jis padarė kreivus mano takus.
10 Jis man buvo kaip tykojantis lokys ir kaip liūtas slaptavietėse.
11 Jis nukreipė į šalį mano kelius ir sudraskė mane; jis padarė mane apleistą.
12 Jis įtempė savo lanką ir pastatė mane kaip taikinį strėlei.
13 Jis įsmeigė į mano inkstus savo strėlinės strėles.
14 Aš buvau pajuoka visai savo tautai ir jų daina visą dieną.
15 Jis pasotino mane kartybėmis, prigirdė mane metėlėmis.
16 Taipogi jis išlaužė mano dantis žvyro akmenimis, jis apdengė mane pelenais.
17 Tu atitraukei mano sielą toli nuo ramybės; aš pamiršau klestėjimą.
18 Ir aš tariau: „Mano stiprybė ir mano viltis iš VIEŠPATIES pražuvo“;
19 prisimindamas mano skausmą ir mano vargą, metėles ir tulžį.
20 Mano siela vis apie tuos prisimena ir nusižemina manyje.
21 Tai prisiminiau mintyse, todėl turiu viltį.
22 Tai dėl VIEŠPATIES gailestingumų, kad mes nesame sunaikinti, nes jo užuojautos nesibaigia.
23 Kasryt jie nauji; didelė tavo ištikimybė.
24 „VIEŠPATS yra mano dalis, – sako mano siela, – todėl vilsiuosi juo“.
25 VIEŠPATS yra geras tiems, kurie jo laukia, sielai, kuri jo ieško.
26 Gerai, kad žmogus viliasi ir tyliai laukia VIEŠPATIES išgelbėjimo.
27 Gerai žmogui, kad jis nešioja jungą savo jaunystėje.
28 Jis sėdi vienas ir tyli, nes jis jam uždėjo jį.
29 Jis įkiša į dulkes savo burną; gal dar yra vilties.
30 Jis pakiša savo skruostą jį mušančiam; jis pilnai prisisotinęs priekaištų.
31 Nes Viešpats neatmes amžiams;
32 bet nors jis sukelia sielvartą, tačiau jis pasigailės pagal savo gailestingumų daugybę.
33 Nes jis žmonių vaikams nenoriai sukelia kančias ir sielvartą.
34 Kojomis traiškyti visus žemės belaisvius,
35 Aukščiausiojo akivaizdoje nukreipti žmogaus teises į šalį,
36 parversti žmogų jo byloje, – Viešpats tam nepritaria.
37 Kas tas, kuris pasako, ir tai įvyksta, kai Viešpats to neįsako?
38 Ar ne iš Aukščiausiojo burnos išeina pikta ir gera?
39 Kodėl gyvenantis žmogus skundžiasi? Žmogus dėl savo nuodėmių bausmės.
40 Ištirkime ir išmėginkime savo kelius, ir gręžkimės į VIEŠPATĮ.
41 Pakelkime savo širdis su savo rankomis į Dievą danguose.
42 Mes nusižengėme ir maištavome; tu neatleidai.
43 Tu apsiautei pykčiu ir mus persekiojai; tu žudei, tu nesigailėjai.
44 Tu apsisiautei debesimi, kad nepraeitų mūsų malda.
45 Tu padarei mus atmatomis ir šiukšlėmis tautų tarpe.
46 Visi mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.
47 Ant mūsų užėjo baimė ir žabangos, suniokojimas ir sunaikinimas.
48 Mano akis liejasi vandens upėmis dėl mano tautos dukters sunaikinimo.
49 Mano akis be perstojo ašaroja ir nesiliauja,
50 kol VIEŠPATS pažvelgs žemyn ir pamatys iš dangaus.
51 Mano akis paveikia mano širdį dėl visų mano miesto dukterų.
52 Mano priešai mane stipriai vijosi, kaip paukštį, be priežasties.
53 Jie atkirto mano gyvybę požemio kalėjime ir mėtė į mane akmenį.
54 Vandenys tekėjo virš mano galvos; tada aš tariau: „Aš esu iškirstas“.
55 Šaukiausi tavo vardo, o VIEŠPATIE, žemai iš požeminio kalėjimo.
56 Tu išgirdai mano balsą; neslėpk savo ausies nuo mano kvėpavimo, nuo mano šauksmo.
57 Tu priartėjai tą dieną, kai tavęs šaukiausi; tu tarei: „Nebijok“.
58 O Viešpatie, tu gynei mano sielos bylas; tu atpirkai mano gyvybę.
59 O VIEŠPATIE, tu matei mano skriaudą; teisk mano bylą.
60 Tu matei visą jų kerštą ir visus jų sumanymus prieš mane.
61 Tu girdėjai jų priekaištą, o VIEŠPATIE, ir visus jų sumanymus prieš mane;
62 lūpas tų, kurie sukilo prieš mane, ir jų kėslus prieš mane visą dieną.
63 Pastebėk jų atsisėdimą ir jų atsistojimą; aš esu jų muzika.
64 Atlygink jiems atpildu, o VIEŠPATIE, pagal jų rankų darbą.
65 Suteik jiems širdies liūdesį, tavo prakeikimą jiems.
66 Persekiok ir juos išnaikink pyktyje iš po VIEŠPATIES dangų.