1Aš esu žmogus, regėjęs vargą nuo jo rūstybės lazdos.
2Jis mane vedė ir atvedė į tamsą, bet ne į šviesą.
3Tikrai jis pasisuko prieš mane; jis nukreipia savo ranką prieš mane visą dieną.
4Jis pasendino mano kūną ir mano odą; jis sulaužė mano kaulus.
5Jis apstatė mane ir apsupo mane tulžimi ir sunkiu darbu.
6Jis pasodino mane tamsiose vietose, kaip seniai mirusius.
7Jis aptvėrė mane, kad negalėčiau išeiti; jis pasunkino mano grandinę.
8Taipogi, kai aš šaukiu ir rėkiu, jis neįsileidžia mano maldos.
9Jis užtvėrė mano kelius tašytais akmenimis, jis padarė kreivus mano takus.
10Jis man buvo kaip tykojantis lokys ir kaip liūtas slaptavietėse.
11Jis nukreipė į šalį mano kelius ir sudraskė mane; jis padarė mane apleistą.
12Jis įtempė savo lanką ir pastatė mane kaip taikinį strėlei.
13Jis įsmeigė į mano inkstus savo strėlinės strėles.
14Aš buvau pajuoka visai savo tautai ir jų daina visą dieną.
15Jis pasotino mane kartybėmis, prigirdė mane metėlėmis.
16Taipogi jis išlaužė mano dantis žvyro akmenimis, jis apdengė mane pelenais.
17Tu atitraukei mano sielą toli nuo ramybės; aš pamiršau klestėjimą.
18Ir aš tariau: „Mano stiprybė ir mano viltis iš VIEŠPATIES pražuvo“;
19prisimindamas mano skausmą ir mano vargą, metėles ir tulžį.
20Mano siela vis apie tuos prisimena ir nusižemina manyje.
21Tai prisiminiau mintyse, todėl turiu viltį.
22Tai dėl VIEŠPATIES gailestingumų, kad mes nesame sunaikinti, nes jo užuojautos nesibaigia.
23Kasryt jie nauji; didelė tavo ištikimybė.
24„VIEŠPATS yra mano dalis, – sako mano siela, – todėl vilsiuosi juo“.
25VIEŠPATS yra geras tiems, kurie jo laukia, sielai, kuri jo ieško.
26Gerai, kad žmogus viliasi ir tyliai laukia VIEŠPATIES išgelbėjimo.
27Gerai žmogui, kad jis nešioja jungą savo jaunystėje.
28Jis sėdi vienas ir tyli, nes jis jam uždėjo jį.
29Jis įkiša į dulkes savo burną; gal dar yra vilties.
30Jis pakiša savo skruostą jį mušančiam; jis pilnai prisisotinęs priekaištų.
31Nes Viešpats neatmes amžiams;
32bet nors jis sukelia sielvartą, tačiau jis pasigailės pagal savo gailestingumų daugybę.
33Nes jis žmonių vaikams nenoriai sukelia kančias ir sielvartą.
34Kojomis traiškyti visus žemės belaisvius,
35Aukščiausiojo akivaizdoje nukreipti žmogaus teises į šalį,
36parversti žmogų jo byloje, – Viešpats tam nepritaria.
37Kas tas, kuris pasako, ir tai įvyksta, kai Viešpats to neįsako?
38Ar ne iš Aukščiausiojo burnos išeina pikta ir gera?
39Kodėl gyvenantis žmogus skundžiasi? Žmogus dėl savo nuodėmių bausmės.
40Ištirkime ir išmėginkime savo kelius, ir gręžkimės į VIEŠPATĮ.
41Pakelkime savo širdis su savo rankomis į Dievą danguose.
42Mes nusižengėme ir maištavome; tu neatleidai.
43Tu apsiautei pykčiu ir mus persekiojai; tu žudei, tu nesigailėjai.
44Tu apsisiautei debesimi, kad nepraeitų mūsų malda.
45Tu padarei mus atmatomis ir šiukšlėmis tautų tarpe.
46Visi mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.
47Ant mūsų užėjo baimė ir žabangos, suniokojimas ir sunaikinimas.
48Mano akis liejasi vandens upėmis dėl mano tautos dukters sunaikinimo.
49Mano akis be perstojo ašaroja ir nesiliauja,
50kol VIEŠPATS pažvelgs žemyn ir pamatys iš dangaus.
51Mano akis paveikia mano širdį dėl visų mano miesto dukterų.
52Mano priešai mane stipriai vijosi, kaip paukštį, be priežasties.
53Jie atkirto mano gyvybę požemio kalėjime ir mėtė į mane akmenį.
54Vandenys tekėjo virš mano galvos; tada aš tariau: „Aš esu iškirstas“.
55Šaukiausi tavo vardo, o VIEŠPATIE, žemai iš požeminio kalėjimo.
56Tu išgirdai mano balsą; neslėpk savo ausies nuo mano kvėpavimo, nuo mano šauksmo.
57Tu priartėjai tą dieną, kai tavęs šaukiausi; tu tarei: „Nebijok“.
58O Viešpatie, tu gynei mano sielos bylas; tu atpirkai mano gyvybę.
59O VIEŠPATIE, tu matei mano skriaudą; teisk mano bylą.
60Tu matei visą jų kerštą ir visus jų sumanymus prieš mane.
61Tu girdėjai jų priekaištą, o VIEŠPATIE, ir visus jų sumanymus prieš mane;
62lūpas tų, kurie sukilo prieš mane, ir jų kėslus prieš mane visą dieną.
63Pastebėk jų atsisėdimą ir jų atsistojimą; aš esu jų muzika.
64Atlygink jiems atpildu, o VIEŠPATIE, pagal jų rankų darbą.
65Suteik jiems širdies liūdesį, tavo prakeikimą jiems.
66Persekiok ir juos išnaikink pyktyje iš po VIEŠPATIES dangų.