1Ir Efraimo vyrai jam tarė: „Kodėl taip padarei mums, kad nepasikvietei mūsų, kai ėjai kovoti su midjaniečiais?“ Ir jie smarkiai su juo susibarė.
2O jis jiems tarė: „Ką dabar padariau lyginant su jumis? Argi Efraimo likusiųjų vynuogių parankos nėra geresnės už Abi-Ezero vynuogių derlių?
3Į jūsų rankas Dievas atidavė Midjano kunigaikščius Orebą ir Zeebą; o ką aš pajėgiau padaryti lyginant su jumis?“ Tai jam pasakius, atsileido jų pyktis jam.
4O Gideonas atėjo prie Jordano ir perėjo, jis ir trys šimtai su juo esančių vyrų, nusilpę, dar besivydami juos.
5Ir jis tarė Sukoto žmonėms: „Duokite, meldžiu jus, duonos kepalų tautai, sekančiai paskui mane; nes jie yra nusilpę, o aš vejuosi Zebachą ir Calmuną, Midjano karalius“.
6O Sukoto kunigaikščiai tarė: „Ar Zebacho ir Calmunos rankos jau yra tavo rankoje, kad turėtume duoti duonos tavo kariuomenei?“
7Ir Gideonas tarė: „Taigi, kai VIEŠPATS bus atidavęs Zebachą ir Calmuną į mano ranką, tada aš draskysiu jūsų kūną dykumos dygliais ir erškėčiais“.
8Ir jis iš ten ėjo aukštyn į Penuelį ir jiems panašiai kalbėjo; o Penuelio žmonės jam atsakė taip, kaip buvo atsakę Sukoto žmonės.
9O jis tarė ir Penuelio žmonėms, sakydamas: „Kai sugrįšiu ramybėje, aš nugriausiu šitą bokštą“.
10Na, o Zebachas ir Calmuna buvo Karkore, ir jų kariuomenės su jais, apie penkiolika tūkstančių vyrų, visi išlikusieji iš visų rytų vaikų kariuomenių; nes krito šimtas dvidešimt tūkstančių vyrų, išsitraukiančių kalaviją.
11Ir Gideonas ėjo aukštyn keliu tų, kurie gyveno palapinėse, Nobacho ir Jogbehos rytuose, ir smogė kariuomenei; nes kariuomenė buvo saugi.
12O kai Zebachas ir Calmuna pabėgo, jis vijosi juos ir sugavo abu Midjano karalius, Zebachą ir Calmuną, ir sutrikdė visą kariuomenę.
13O Joašo sūnus Gideonas grįžo iš mūšio prieš patekant saulei,
14ir pagavo jaunuolį iš Sukoto žmonių, ir jį išklausinėjo; ir jis jam surašė Sukoto kunigaikščius ir jo vyresniuosius – septyniasdešimt septynis vyrus.
15Ir atėjęs pas Sukoto žmones, jis tarė: „Štai Zebachas ir Calmuna, dėl kurių prikaišiojote man, sakydami: ‘Ar Zebacho ir Calmunos rankos jau tavo rankoje, kad turėtume duoti duonos tavo nusilpusiems vyrams?’
16Ir jis paėmė miesto vyresniuosius ir dykumos dyglių bei erškėčių ir jais pamokė Sukoto žmones.
17Ir jis nugriovė Penuelio bokštą ir išžudė miesto žmones.
18Paskui jis tarė Zebachui ir Calmunai: „Kokie tai buvo vyrai, kuriuos užmušėte Tabore?“ O jie atsakė: „Koks tu esi, tokie jie buvo; kiekvienas atrodė kaip karaliaus vaikai“.
19Ir jis tarė: „Jie buvo mano broliai, tai yra mano motinos sūnūs; kaip gyvas VIEŠPATS, jei būtumėte palikę juos gyvus, neužmuščiau jūsų“.
20Ir jis tarė savo pirmagimiui Jeteriui: „Kelkis, užmušk juos“. Bet jaunuolis neišsitraukė savo kalavijo; nes bijojo, kadangi jis dar buvo jaunuolis.
21Tada Zebachas ir Calmuna tarė: „Kelkis tu pats ir pulk mus; nes koks vyras, tokia ir jo jėga“. Ir pakilęs Gideonas užmušė Zebachą bei Calmuną ir paėmė papuošalus, buvusius ant jų kupranugarių kaklų.
22Paskui Izraelio žmonės sakė Gideonui: „Viešpatauk mums, tu ir tavo sūnus, ir taip pat tavo sūnaus sūnus; nes tu išvadavai mus iš Midjano rankos“.
23O Gideonas jiems tarė: „Aš neviešpatausiu jums, nei mano sūnus neviešpataus jums: VIEŠPATS jums viešpataus“.
24Ir Gideonas jiems tarė: „Norėčiau prašyti iš jūsų, kad duotumėte man kiekvienas iš savo grobio auskarus“ (nes jie turėjo auksinius auskarus, kadangi jie buvo išmaeliai).
25Ir jie atsakė: „Mielai duosime“. Ir patiesę drabužį, jie sumetė ant jo kiekvienas savo grobio auskarus.
26O svoris auksinių auskarų, kurių jis prašė, buvo tūkstantis septyni šimtai šekelių aukso; neskaitant papuošalų, karolių ir purpurinių drabužių, buvusių ant Midjano karalių, ir neskaitant grandinėlių, buvusių aplink jų kupranugarių kaklus.
27Ir iš jo Gideonas padarė efodą ir jį padėjo savo mieste, tai yra Ofroje; ir visas Izraelis ten ėjo paleistuvaudami paskui tą; tai tapo žabangomis Gideonui ir jo namams.
28Taip Midjanas buvo pavergtas Izraelio vaikų akivaizdoje, kad net nebepakėlė savo galvos. Ir keturiasdešimt metų šalyje buvo ramybė Gideono dienomis.
29Ir Joašo sūnus Jerubaalas nuėjo ir gyveno savo namuose.
30O Gideonas turėjo septyniasdešimt sūnų, iš jo kūno pagimdytų; nes jis turėjo daug žmonų.
31Ir jo sugulovė, kuri buvo Šecheme, jam taip pat pagimdė sūnų, kurį jis pavadino vardu Abimelechas.
32Ir Joašo sūnus Gideonas mirė geroje senatvėje ir buvo palaidotas savo tėvo Joašo kape abiezerių Ofroje.
33Ir įvyko, kai tik Gideonas buvo miręs, Izraelio vaikai gręžėsi atgal ir nuėjo paleistuvaudami paskui Baalus ir padarė Baal-Beritą savo dievu.
34Ir Izraelio vaikai neatsiminė VIEŠPATIES, savo Dievo, kuris buvo juos išvadavęs iš visų jų aplinkinių priešų rankų;
35ir jie neparodė gerumo namams Jerubaalo, tai yra Gideono, dėl viso to gero, kurį jis buvo parodęs Izraeliui.