Judges 9
1 O Jerubaalo sūnus Abimelechas, nuėjęs į Šechemą pas savo motinos brolius, kalbėjo su jais ir su visa savo motinos tėvo namų šeima, sakydamas:
2 „Kalbėkite, meldžiu jus, visiems Šechemo žmonėms į ausis: ‘Kas jums geriau: ar kad jums viešpatautų visi Jerubaalo sūnūs, septyniasdešimt asmenų, ar kad jums viešpatautų vienas?’ Taip pat atsiminkite, kad aš esu jūsų kaulas ir kūnas“.
3 Ir jo motinos broliai kalbėjo apie jį visus šituos žodžius visiems Šechemo žmonėms į ausis; ir jų širdys palinko sekti paskui Abimelechą; nes jie sakė: „Jis yra mūsų brolis“.
4 Ir jie davė jam iš Baal-Berito namų septyniasdešimt sidabrinių, kuriais Abimelechas pasisamdė niekingų ir pasileidusių asmenų, kurie sekė paskui jį.
5 Ir atėjęs į savo tėvo namus Ofroje, jis nužudė savo brolius, Jerubaalo sūnus, septyniasdešimt asmenų, ant vieno akmens; tačiau dar išliko Jerubaalo jauniausiasis sūnus Jotamas; nes jis pasislėpė.
6 Ir susirinko visi Šechemo žmonės ir visi Milo namai ir nuėję paskyrė Abimelechą karaliumi prie stulpo, esančio Šecheme, lygumos.
7 Ir kai jie tai pasakė Jotamui, jis nuėjo ir atsistojo Gerizimo kalno viršūnėje, ir pakeltu balsu šaukdamas jiems tarė: „Klausykite manęs, Šechemo žmonės, kad Dievas jūsų klausytųsi.
8 Vieną kartą medžiai išėjo patepti sau karaliaus; ir jie sakė alyvmedžiui: ‘Karaliauk mums’.
9 Bet alyvmedis jiems tarė: ‘Argi turėčiau palikti savo riebumą, kuriuo per mane pagerbia Dievą ir žmogų, ir eiti ir būti paaukštintu viršum medžių?’
10 Ir medžiai tarė figmedžiui: ‘Eikš, karaliauk mums’.
11 Bet figmedis jiems tarė: ‘Argi turėčiau palikti savo saldumą, savo geruosius vaisius, ir eiti ir būti paaukštintu viršum medžių?’
12 Tada medžiai tarė vynmedžiui: ‘Eikš, karaliauk mums’.
13 O vynmedis jiems tarė: ‘Argi turėčiau palikti savo vyną, linksminantį Dievą ir žmogų, ir eiti ir būti paaukštintu viršum medžių?’
14 Tada visi medžiai tarė gervuogei: ‘Eikš, karaliauk mums’.
15 O gervuogė tarė medžiams: ‘Jei iš tiesų patepate mane sau karaliumi, tuomet ateikite, pasitikėkite mano šešėliu; o jei ne, tegul išeina ugnis iš gervuogės ir tesuryja Libano kedrus’.
16 Taigi dabar, jei padarėte teisingai ir nuoširdžiai, paskirdami Abimelechą karaliumi, ir jei gerai pasielgėte su Jerubaalu bei jo namais, ir jei jam padarėte pagal tai, kaip jo rankos nusipelnė
17 (nes mano tėvas kovojo už jus, atstūmė toli savo gyvybę ir išvadavo jus iš Midjano rankos;
18 o jūs šią dieną sukilote prieš mano tėvo namus ir nužudėte jo sūnus, septyniasdešimt asmenų, ant vieno akmens, ir padarėte jo tarnaitės sūnų Abimelechą Šechemo žmonių karaliumi dėl to, kad jis yra jūsų brolis);
19 tad jei šią dieną teisingai ir nuoširdžiai pasielgėte su Jerubaalu bei jo namais, tai džiaukitės Abimelechu, ir taip pat jis tesidžiaugia jumis;
20 bet jei ne, tuomet ugnis teišeina iš Abimelecho ir suryja Šechemo žmones bei Milo namus; ir teišeina ugnis iš Šechemo žmonių bei Milo namų ir suryja Abimelechą“.
21 Ir išbėgo Jotamas ir pabėgo, ir nuėjo į Beerą bei ten apsigyveno dėl savo brolio Abimelecho baimės.
22 Kai Abimelechas buvo valdęs Izraelį trejus metus,
23 Dievas siuntė piktą dvasią tarp Abimelecho ir Šechemo žmonių; ir Šechemo žmonės ėmė klastingai elgtis su Abimelechu;
24 kad žiaurumas, atliktas septyniasdešimčiai Jerubaalo sūnų, ateitų, ir jų kraujas būtų uždėtas ant jų brolio Abimelecho, kuris juos nužudė; ir ant Šechemo žmonių, kurie padėjo jam išžudyti jo brolius.
25 Ir Šechemo žmonės pastatė prieš jį kalnų viršūnėse tykotojų, ir jie apiplėšdavo visus, kurie praeidavo pro juos tuo keliu; ir tai buvo pranešta Abimelechui.
26 Ir atėjo Ebedo sūnus Gaalas su savo broliais ir perėjo į Šechemą; o Šechemo žmonės pasitikėjo juo.
27 Ir jie išėjo į laukus, nurinko savo vynuogynus ir sumindę vynuogių linksminosi, ir iėję į savo dievo namus valgė, gėrė ir keikė Abimelechą.
28 O Ebedo sūnus Gaalas sakė: „Kas yra Abimelechas ir kas yra Šechemas, kad turėtume jam tarnauti? Ar jis ne Jerubaalo sūnus ir ar ne Zebulas jo pareigūnas? Tarnaukite Šechemo tėvo Hamoro žmonėms; kodėl mes turėtume jam tarnauti?
29 O, kad šita tauta būtų mano rankos valdžioje! Tada pašalinčiau Abimelechą. Ir jis pasakė Abimelechui: ‘Padidink savo kariuomenę ir išeik’“.
30 O kai miesto valdovas Zebulas išgirdo Ebedo sūnaus Gaalo žodžius, užsidegė jo pyktis.
31 Ir jis slapta siuntė pas Abimelechą pasiuntinius, sakydamas: „Štai Ebedo sūnus Gaalas ir jo broliai yra atėję į Šechemą; ir štai jie sustiprina miestą prieš tave.
32 Taigi dabar kelkis naktį, tu ir su tavimi esanti liaudis, ir tykokite ant lauko;
33 ir bus, kad ryte, kai tik saulė patekės, anksti atsikėlęs pulk miestą; ir štai kai jis ir su juo esanti liaudis išeis prieš tave, tuomet galėsi padaryti jiems, kaip tau rasis galimybė“.
34 Ir Abimelechas ir visa su juo esanti liaudis naktį pakilo ir tykojo prieš Šechemą keturiais būriais.
35 Ir Ebedo sūnus Gaalas išėjęs atsistojo miesto vartų įėjime; o Abimelechas bei su juo esanti liaudis pakilo iš tykojimo.
36 Ir pamatęs liaudį, Gaalas tarė Zebului: „Štai žmonės leidžiasi nuo kalnų viršūnių“. O Zebulas jam tarė: „Tu matai kalnų šešėlius tarsi žmones“.
37 O Gaalas vėl kalbėjo, sakydamas: „Štai žmonės leidžiasi šalies viduriu, o kitas būrys ateina Meonenimo lyguma“.
38 Tada Zebulas jam tarė: „Kurgi dabar yra tavo burna, kuria sakei: ‘Kas yra Abimelechas, kad turėtume jam tarnauti?’ Ar ne šita yra liaudis, kurią niekinai? Meldžiu dabar, išeik ir kovok su jais“.
39 Ir Gaalas išėjo Šechemo žmonių priešakyje ir kovojo su Abimelechu.
40 Ir Abimelechas jį vijosi, o šis bėgo jo priešakyje, ir daug buvo išguldytų ir sužeistų iki vartų įėjimo.
41 Ir Abimelechas gyveno Arumoje; o Zebulas išvarė Gaalą ir jo brolius, kad jie negyventų Šecheme.
42 Ir įvyko rytojaus dieną, kad liaudis išėjo ant lauko; ir jie pasakė Abimelechui.
43 Ir jis ėmė liaudį, padalijo juos į tris būrius ir tykojo lauke, ir žiūri, štai liaudis buvo išėjusi iš miesto; ir jis pakilo prieš juos ir juos sumušė.
44 Ir Abimelechas bei su juo esantis būrys išskubėjo į priekį ir atsistojo miesto vartų įėjime; o kiti du būriai puolė visą liaudį, esančią laukuose, ir ją išžudė.
45 Ir Abimelechas kovojo prieš miestą visą tą dieną; jis paėmė miestą ir išžudė joje esančią liaudį, ir sugriovė miestą, ir apsėjo jį druska.
46 O visi Šechemo bokšto žmonės tai išgirdę įėjo į dievo Berito namų tvirtovę.
47 Ir Abimelechui buvo pranešta, kad susirinko visi Šechemo bokšto žmonės.
48 Ir Abimelechas užlipo į Calmono kalną, jis ir visa su juo esanti liaudis; ir Abimelechas, pasiėmęs kirvį į ranką, nukirto nuo medžio šaką, paėmė ją ir užsidėjęs ant peties tarė su juo esančiai liaudžiai: „Ką matėte mane darant, skubinkitės, padarykite, kaip aš dariau “.
49 Ir visa liaudis taip pat nusikirto kiekvienas savo šaką ir sekė paskui Abimelechą, ir sudėjo jas prie tvirtovės, ir padegė tvirtovę ant jų; taip, kad mirė ir visi Šechemo bokšto žmonės, apie tūkstantį vyrų ir moterų.
50 Paskui Abimelechas nuėjo į Tebecą ir stovyklavo prieš Tebecą, ir jį paėmė.
51 Bet miesto viduje buvo stiprus bokštas, ir į ten pabėgo visi vyrai, moterys ir visi iš miesto, ir užsirakinę paskui save jie užlipo į bokšto viršų.
52 Ir Abimelechas atėjo prie bokšto ir kovojo prieš jį, ir atkakliai ėjo prie bokšto durų, kad padegtų jį ugnimi.
53 O viena moteris numetė ant Abimelecho galvos girnų akmens gabalą ir visai sulaužė jo kaukolę.
54 Tuomet jis skubiai pasišaukė jaunuolį, savo ginklanešį, ir jam tarė: „Išsitrauk kalaviją ir nužudyk mane, kad niekas nesakytų apie mane: ‘Moteris jį užmušė’. Ir jo jaunuolis jį perdūrė, ir jis mirė.
55 O Izraelio vaikai pamatę, kad Abimelechas nebegyvas, kiekvienas išėjo į savo vietą.
56 Taip Dievas atlygino už Abimelecho piktybę, kurią jis padarė savo tėvui, nužudydamas septyniasdešimt savo brolių;
57 ir visą Šechemo žmonių piktybę Dievas atlygino ant jų galvos; ant jų atėjo Jerubaalo sūnaus Jotamo prakeikimas.