1Tada Jerubaalas, kuris yra Gideonas, ir visa su juo esanti tauta, atsikėlė anksti ir stovyklavo šalia Harodo šaltinio; kad midjaniečių kariuomenė buvo šiaurinėje jų pusėje, šalia Morės kalvos, slėnyje.
2Ir VIEŠPATS tarė Gideonui: „Man yra per daug su tavimi esančios liaudies, kad duočiau midjaniečius į jų rankas, idant Izraelis nesigirtų prieš mane, sakydamas: ‘Mano paties ranka išgelbėjo mane’.
3Taigi dabar eik, skelbk tautai į ausis, sakydamas: ‘Kas yra baugštus ir bijo, tegul grįžta ir anksti išeina nuo Gileado kalno“. Ir sugrįžo dvidešimt du tūkstančiai iš tautos; o dešimt tūkstančių pasiliko.
4Ir VIEŠPATS tarė Gideonui: „Dar per daug liaudies; nuvesk juos žemyn prie vandens ir ten juos tau išmėginsiu; ir bus, apie kurį tau pasakysiu: ‘Šitas eis su tavimi’, tuomet tas eis su tavimi; o apie kurį tau pasakysiu: ‘Šitas neis su tavimi’, tas neis“.
5Taigi jis nuvedė žemyn tautą prie vandens; ir VIEŠPATS tarė Gideonui: „Kiekvieną, kuris laks vandenį liežuviu, kaip šuo laka, pastatyk atskirai; panašiai kiekvieną, kuris klaupsis ant kelių gerti“.
6Ir skaičius tų, kurie lakė pridėdami ranką prie savo burnos, buvo trys šimtai vyrų; bet visi likusieji iš tautos atsiklaupė ant kelių vandens gerti.
7Ir VIEŠPATS tarė Gideonui: „Tais trimis šimtais vyrų, kurie lakė, jus išgelbėsiu ir atiduosiu midjaniečius į tavo ranką; o visi kiti iš tautos tegul kiekvienas eina į savo vietą“.
8Taigi tauta pasiėmė maisto į rankas ir savo trimitus; ir jis paleido visą likusį Izraelį, kiekvieną į savo palapinę, o tuos tris šimtus vyrų palaikė; o Midjano kariuomenė buvo jo apačioje, slėnyje.
9Ir įvyko tą pačią naktį, kad VIEŠPATS jam tarė: „Kelkis, leiskis link kariuomenės; nes aš ją atidaviau į tavo ranką.
10Bet jei bijai eiti žemyn, eik žemyn į kariuomenę su savo tarnu Pura;
11ir išgirsi, ką jie kalba; o po to bus sustiprintos tavo rankos, kad eitum žemyn į kariuomenę“. Tada jis nuėjo žemyn su savo tarnu Pura prie išorinės pusės ginkluotųjų vyrų, esančių kariuomenėje.
12Midjaniečiai, amalekiečiai ir visi rytų vaikai gulėjo slėnyje, tokia daugybė, kaip žiogų; o jų kupranugarių buvo be skaičiaus, tokia daugybė, kaip smilčių jūros pakrantėje.
13Ir kai Gideonas atėjo, štai buvo vyras, kuris pasakojo savo draugui sapną, sakydamas: „Štai aš sapnavau sapną, ir štai miežinės duonos pyragas atriedėjo į Midjano kariuomenę, pasiekė palapinę ir į ją trenkė, kad ji nugriuvo, ir ją apvertė, kad palapinė gulėjo“.
14O jo draugas atsakė ir tarė: „Tai ne kas kita, kaip Joašo sūnaus Gideono, Izraelio vyro, kalavijas; nes Dievas atidavė į jo ranką Midjaną ir visą kariuomenę“.
15Ir buvo, kai Gideonas išgirdo to sapno pasakojimą ir jo aiškinimą, jis pagarbino ir sugrįžo į Izraelio kariuomenę, ir tarė: „Kelkitės; nes VIEŠPATS atidavė į jūsų ranką Midjano kariuomenę“.
16Ir jis padalijo tris šimtus vyrų į tris būrius ir įdavė kiekvienam vyrui į rankas trimitą ir tuščius ąsočius su žibintais ąsočių viduje.
17Ir jis jiems tarė: „Žiūrėkite į mane ir taip pat darykite; ir štai, kai aš ateisiu prie stovyklos išorinės pusės, tada bus – kaip aš darysiu, taip ir jūs darykite.
18Kai pūsiu trimitu aš ir visi su manimi esantys, tuomet ir jūs pūskite trimitus iš visų visos stovyklos pusių ir sakykite: ‘ Kalavijas VIEŠPATIES ir Gideono’“.
19Taip Gideonas ir šimtas su juo esančių vyrų atėjo prie stovyklos išorinės pusės, prasidedant vidurinei nakties sargybai; o jie ką tik buvo pastatę sargybą; ir jie pūtė trimitus ir daužė ąsočius, esančius jų rankose.
20Ir tie trys būriai pūtė trimitus bei daužė ąsočius, ir kairiąja ranka jie laikė žibintus, o dešiniąja ranka trimitus, kad jais pūstų; ir jie šaukė: „Kalavijas VIEŠPATIES ir Gideono“.
21Ir jie kiekvienas stovėjo savo vietoje aplink stovyklą, o visa kariuomenė lakstė, šaukė ir bėgo.
22O tie trys šimtai pūtė trimitus, ir VIEŠPATS atkreipė kalaviją vieno prieš kitą visoje kariuomenėje; ir kariuomenė bėgo į Bet-Šitą Cerere, iki Abel-Meholos ribos, iki Tabato.
23Ir Izraelio vyrai susirinko iš Naftalio, iš Ašero ir iš viso Manaso ir vijosi midjaniečius.
24Ir Gideonas išsiuntė pasiuntinius po visą Efraimo kalną, sakydamas: „Ateikite žemyn prieš midjaniečius ir paimkite jų priešakyje vandenis iki Bet-Baros bei Jordano“. Tada susirinko visi Efraimo vyrai ir paėmė vandenis iki Bet-Baros bei Jordano.
25Ir jie paėmė du midjaniečių kunigaikščius: Orebą ir Zeebą; ir jie užmušė Orebą ant Orebo uolos, o Zeebą užmušė Zeebo vyno spaudykloje, ir vijosi Midjaną, ir nunešė Orebo ir Zeebo galvas Gideonui anapus Jordano.