Judges 15
1 Bet įvyko po kiek laiko, kviečių pjūties metu, kad Samsonas su ožiuku aplankė savo žmoną; ir jis tarė: „Noriu įeiti į kambarį pas savo žmoną“. Bet jos tėvas neleido jam įeiti.
2 Ir jos tėvas tarė: „Tikrai maniau, kad visiškai jos nekenti; todėl ją daviau tavo draugui; argi jos jaunesnioji sesuo nėra gražesnė už ją? Meldžiu tave, imk tą vietoj jos“.
3 Ir Samsonas apie juos tarė: „Dabar būsiu nekaltesnis už filistinus, nors ir padarysiu jiems nemalonę“.
4 Ir nuėjęs Samsonas sugavo tris šimtus lapių ir, paėmęs deglų, atsuko uodegą į uodegą ir padėjo po deglą viduryje tarp abiejų uodegų.
5 Ir uždegęs deglus, paleido jas į filistinų stovinčius javus ir sudegino tiek gubas, tiek stovinčius javus su vynuogynais bei alyvmedžiais.
6 Tada filistinai tarė: „Kas tai padarė?“ Ir jie atsakė: „Samsonas, timniečio žentas, dėl to, kad jis buvo paėmęs jo žmoną ir ją davęs jo draugui“. Ir atėję į viršų filistinai sudegino ją ir jos tėvą ugnimi.
7 Ir Samsonas jiems tarė: „Nors jūs taip padarėte, tačiau aš jums atkeršysiu, o po to liausiuos“.
8 Ir smarkiomis žudynėmis jis sumušė jiems klubus ir šlaunis; ir jis nuėjo žemyn ir gyveno Etamo uolos viršūnėje.
9 Tada filistinai, nuėję aukštyn, stovyklavo Judoje ir pasklido Lehyje.
10 O Judos žmonės tarė: „Kodėl atėjote į viršų prieš mus?“ Ir jie atsakė: „Atėjome į viršų Samsono surišti, padaryti jam taip, kaip jis mums padarė“.
11 Tada trys tūkstančiai Judos vyrų nuėjo į Etamo uolos viršūnę ir tarė Samsonui: „Argi nežinai, kad mus valdo filistinai? Kas tai, ką mums padarei?“ O jis jiems tarė: „Kaip jie man padarė, taip aš jiems padariau“.
12 O jie jam tarė: „Mes atėjome žemyn tavęs surišti, kad tave atiduotume į filistinų rankas“. O Samsonas jiems tarė: „Prisiekite man, kad patys ant manęs nepulsite“.
13 O jie jam kalbėjo, sakydami: „Ne; tik norime tave tvirtai surišti ir atiduoti į jų ranką; bet tikrai tavęs nenužudysime“. Ir jie surišo jį dviem naujomis virvėmis ir vedė jį nuo uolos aukštyn.
14 O jam atėjus prie Lehio, filistinai šaukė prieš jį; ir VIEŠPATIES Dvasia galingai atėjo ant jo, ir virvės, buvusios ant jo rankų, pasidarė kaip ugnimi sudegę linai, ir jo raiščiai atsirišo nuo jo rankų.
15 Ir suradęs šviežią asilo žandikaulį, jis ištiesė savo ranką ir, jį pasiėmęs, juo užmušė tūkstantį vyrų.
16 Ir Samsonas tarė: „Asilo žandikauliu krūvas ant krūvų, asilo žandikauliu nužudžiau tūkstantį vyrų“.
17 Ir įvyko, kad baigęs kalbėti jis išmetė žandikaulį iš savo rankos ir praminė tą vietą Ramat-Lehiu.
18 Ir labai ištroškęs, jis šaukėsi VIEŠPATIES ir sakė: „Tu davei savo tarnui į ranką šitą didelį išgelbėjimą; o ar dabar aš mirsiu iš troškulio ir pateksiu į neapipjaustytųjų ranką?“
19 Bet Dievas perskėlė žandikaulyje esančią kiaurymę, ir iš jos ištekėjo vanduo; ir jam atsigėrus, sugrįžo jo dvasia, ir jis atgijo; todėl ją pavadino En-Hakore vardu, kuri yra Lehyje iki šios dienos.
20 Ir filistinų dienomis jis teisė Izraelį dvidešimt metų.