Judges 14
1 Ir Samsonas, nusileidęs į Timną, pamatė Timnoje moterį iš filistinų dukterų.
2 Ir atėjęs aukštyn, papasakojo savo tėvui ir motinai, ir sakė: „Mačiau Timnoje moterį iš filistinų dukterų; taigi dabar paimkite ją man į žmonas“.
3 Tada jo tėvas ir jo motina jam tarė: „Argi tarp tavo brolių dukterų ar visos mano tautos tarpe nėra moters, kad eini imti žmonos iš neapipjaustytų filistinų?“ O Samsonas tarė savo tėvui: „Paimk ją man; nes ji man labai patinka“.
4 Bet jo tėvas ir jo motina nežinojo, kad tai buvo iš VIEŠPATIES, kad jis ieškojo progos prieš filistinus; nes tuo metu filistinai viešpatavo Izraeliui.
5 Paskui Samsonas leidosi su savo tėvu ir savo motina į Timną, ir atėjo prie Timnos vynuogynų; ir štai prieš jį riaumojo jaunas liūtas.
6 Ir VIEŠPATIES Dvasia galingai atėjo ant jo, ir jis suplėšė jį, kaip būtų suplėšęs ožiuką, nors jis nieko neturėjo savo rankoje; bet jis nepasakė savo tėvui ar savo motinai, ką buvo padaręs.
7 Ir nuėjęs žemyn, jis kalbėjo su ta moterimi; ir ji labai patiko Samsonui.
8 O po kurio laiko jis sugrįžo jos paimti, ir jis pasuko į šoną, kad pamatytų liūto lavoną; ir štai liūto lavone buvo bičių spiečius ir medaus.
9 Ir jis paėmė jo sau į rankas ir ėjo toliau valgydamas, ir atėjęs pas savo tėvą ir motiną, jiems davė, ir jie valgė; bet jis jiems nepasakė, kad paėmė medaus iš liūto lavono.
10 Taigi jo tėvas nuėjo žemyn pas tą moterį; ir ten Samsonas suruošė puotą; nes taip buvo įpratę daryti jaunuoliai.
11 Ir įvyko, kad, pamatę jį, jie atvedė trisdešimt draugų, kad būtų su juo.
12 O Samsonas jiems tarė: „Aš dabar užminsiu jums mįslę; jei man ją tikrai galėsite įminti ir išsiaiškinti per septynias puotos dienas, tai aš jums duosiu trisdešimt drobulių ir trisdešimt drabužių pakaitų;
13 bet jei negalėsite man jos įminti, tada jūs man duosite trisdešimt drobulių ir trisdešimt drabužių pakaitų“. Ir jie jam tarė: „Užmink savo mįslę, kad ją išgirstume“.
14 Ir jis jiems tarė: „Iš ėdiko išėjo valgis, ir iš stipruolio išėjo saldumas“. Ir jie negalėjo įminti mįslės per tris dienas.
15 Ir įvyko septintąją dieną, jog jie sakė Samsono žmonai: „Suviliok savo vyrą, kad jis mums įmintų mįslę, kitaip sudeginsime tave ir tavo tėvo namus ugnimi; ar mus pasikvietėte, kad atimtumėte tai, ką turime? Argi ne?“
16 Ir Samsono žmona verkė jo akivaizdoje ir sakė: „Tu tik nekenti manęs ir manęs nemyli; tu užminei mįslę mano tautos vaikams, o man jos nepasakei“. O jis jai tarė: „Štai aš nepasakiau jos nei savo tėvui, nei savo motinai, argi tau turėčiau pasakyti?“
17 Ir ji verkė jo akivaizdoje septynias dienas, kol tęsėsi jų puota; o septintąją dieną atsitiko, kad jis jai pasakė, nes ji labai jį užgulė; o ji pasakė mįslę savo tautos vaikams.
18 Ir septintąją dieną, prieš saulei nusileidžiant, miesto vyrai jam tarė: „Kas yra saldesnis už medų? Ir kas yra stipresnis už liūtą?“ O jis jiems tarė: „Jei nebūtumėte arę su mano telyčia, nebūtumėte išsiaiškinę mano mįslės“.
19 Ir ant jo atėjo VIEŠPATIES Dvasia, ir jis, nusileidęs į Aškeloną, užmušė iš jų trisdešimt vyrų, paėmė jų grobį ir davė drabužių pakaitas tiems, kurie įminė mįslę. Ir užsidegė jo pyktis, ir jis nuėjo aukštyn į savo tėvo namus.
20 Bet Samsono žmona buvo duota jo draugui, su kuriuo jis elgdavosi kaip su savo bičiuliu.