Judges 13— LTKJV

¹Ir Izraelio vaikai vėl darė pikta VIEŠPATIES akyse; ir VIEŠPATS juos padavė į filistinų ranką keturiasdešimčiai metų.

²Ir buvo vienas vyras iš Coros, iš danų šeimos, vardu Manoachas; o jo žmona buvo nevaisinga ir negimdė.

³Ir VIEŠPATIES angelas pasirodė tai moteriai ir jai tarė: „Štai tu dabar esi nevaisinga ir negimdai; bet tu pastosi ir pagimdysi sūnų.

⁴Taigi dabar saugokis, meldžiu tave, negerk nei vyno, nei stipraus gėrimo ir nevalgyk nieko nešvaraus;

⁵nes štai tu pastosi ir pagimdysi sūnų; skustuvas neturi užeiti ant jo galvos; nes vaikas bus nazarėnas Dievui nuo pat įsčių; ir jis pradės gelbėti Izraelį iš filistinų rankos“.

⁶Tada ta moteris atėjusi tarė savo vyrui, sakydama: „Dievo vyras atėjo pas mane, o jo veidas buvo kaip Dievo angelo veidas, labai bauginantis; bet aš jo nepaklausiau, iš kur jis esąs, nei jis man nepasakė savo vardo;

⁷bet jis man tarė: ‘Štai tu pastosi ir pagimdysi sūnų; o dabar negerk nei vyno, nei stipraus gėrimo, nei nevalgyk nieko nešvaraus; nes vaikas bus nazarėnas Dievui nuo pat įsčių iki savo mirties dienos’“.

⁸Tada Manoachas maldavo VIEŠPATĮ ir sakė: „O, mano Viešpatie, tesugrįžta Dievo vyras, kurį buvai atsiuntęs pas mus, ir tepamoko mus, ką turime daryti vaikui, kuris gims“.

⁹Ir Dievas išklausė Manoacho balsą; ir Dievo angelas sugrįžo pas tą moterį, kai ji sėdėjo ant lauko; bet jos vyro Manoacho nebuvo su ja.

¹⁰Ir moteris pasiskubino, nubėgo ir pranešė savo vyrui, ir jam tarė: „Štai man pasirodė tas vyras, kuris aną dieną buvo atėjęs pas mane“.

¹¹Ir pakilęs Manoachas ėjo paskui savo žmoną ir, atėjęs pas tą vyrą, jam tarė: „Ar tu esi tas vyras, kuris kalbėjai tai moteriai?“ Ir jis tarė: „Aš“.

¹²Ir Manoachas tarė: „Tegul dabar įvyksta tavo žodžiai. Kaip mums tvarkytis su vaiku ir kaip mums su juo elgtis?“

¹³O VIEŠPATIES angelas tarė Manoachui: „Nuo visko, ką pasakiau moteriai, ji tesisaugo.

¹⁴Jai nieko negalima valgyti iš to, kas išeina iš vynmedžio, nei gerti vyno ar stipraus gėrimo, nei valgyti ko nors nešvaraus; ji tesilaiko visko, ką jai įsakiau“.

¹⁵Ir Manoachas tarė VIEŠPATIES angelui: „Meldžiu tave, leisk mums užlaikyti tave, kol tau paruošime ožiuką“.

¹⁶O VIEŠPATIES angelas tarė Manoachui: „Nors mane užlaikysi, bet aš nevalgysiu tavo duonos; o jei nori aukoti deginamąją auką, VIEŠPAČIUI turi ją aukoti“. Nes Manoachas nežinojo, kad jis buvo VIEŠPATIES angelas.

¹⁷Ir Manoachas tarė VIEŠPATIES angelui: „Kuo tu vardu? Kad, tavo pasakymams įvykus, galėtume tave pagerbti“.

¹⁸O VIEŠPATIES angelas jam tarė: „Kodėl taip klausinėji mano vardo, kadangi jis yra paslaptis?“

¹⁹Taigi Manoachas, paėmęs ožiuką su maisto auka, aukojo tai ant uolos VIEŠPAČIUI; ir angelas padarė nuostabiai; o Manoachas ir jo žmona stebėjo.

²⁰Nes įvyko, kad, liepsnai kylant nuo aukuro į dangų, VIEŠPATIES angelas pakilo aukuro liepsnoje. O tai matydami, Manoachas ir jo žmona parpuolė veidais į žemę.

²¹Bet VIEŠPATIES angelas daugiau nebepasirodė Manoachui ir jo žmonai. Tada Manoachas pažino, kad jis buvo VIEŠPATIES angelas.

²²Ir Manoachas tarė savo žmonai: „Mes tikrai mirsime, nes regėjome Dievą“.

²³Bet jo žmona jam tarė: „Jei VIEŠPATS būtų norėjęs mus nužudyti, jis nebūtų priėmęs iš mūsų rankų deginamosios aukos ir maisto aukos nei nebūtų mums viso to parodęs nei dabar mums paskelbęs tokių dalykų, kaip šitie“.

²⁴Ir ta moteris pagimdė sūnų ir jį praminė vardu Samsonas; o vaikas augo, ir VIEŠPATS jį laimino.

²⁵Ir VIEŠPATIES Dvasia pradėjo jį retkarčiais skatinti Dano stovykloje tarp Coros ir Eštaolio.