Joshua 16
1 Ir įvyko, kad tai išgirdę visi karaliai, esantys šiapus Jordano, kalvose, slėniuose ir visuose Didžiosios jūros pakraščiuose priešais Libaną: hetitai, amoritai, kanaaniečiai, perizai, hivai ir jebusiečiai;
2 vieningai susirinko kovoti su Jozue ir Izraeliu.
3 O Gibeono gyventojai išgirdę, ką Jozuė buvo padaręs Jerichui ir Ajui,
4 gudriai pasielgė ir nuėję dėjosi esą pasiuntiniai, ir ėmė senų maišų ant savo asilų, senų, suplyšusių ir apraišiotų vyno indų;
5 seną, sulopytą apavą ant savo kojų ir senus drabužius ant savęs; ir visa jų atsargų duona buvo sudžiūvusi ir supelėjusi.
6 Ir jie nuėjo pas Jozuę į stovyklą Gilgale ir sakė jam ir Izraelio žmonėms: „Mes esame atėję iš tolimos šalies; taigi dabar padarykite su mumis sąjungą“.
7 O Izraelio žmonės tarė hivams: „Galbūt jūs gyvenate tarp mūsų; ir kaip mes sudarysime sąjungą su jumis?“
8 Ir jie tarė Jozuei: „Mes esame tavo tarnai“. O Jozuė jiems tarė: „Kas jūs ir iš kur atėjote?“
9 O jie jam tarė: „Iš labai tolimos šalies yra atėję tavo tarnai dėl VIEŠPATIES, tavo Dievo, vardo; nes mes esame girdėję garsą apie jį ir viską, ką jis padarė Egipte,
10 ir viską, ką jis padarė dviems amoritų karaliams, esantiems anapus Jordano: Hešbono karaliui Sihonui ir Bašano karaliui Ogui, buvusiam Aštarote.
11 Todėl mūsų vyresnieji ir visi mūsų šalies gyventojai mums kalbėjo, sakydami: ‘Pasiimkite su savimi maisto kelionei ir eikite jų sutikti, ir jiems sakykite: „Mes esame jūsų tarnai; taigi dabar sudarykite su mumis sąjungą“.
12 Šitą mūsų duoną mes pasiėmėme dar karštą iš savo namų mūsų atsargoms tą dieną, kai išvykome, kad eitume pas jus; bet dabar štai ji yra sudžiūvusi ir supelėjusi;
13 o šitie vyno indai, kuriuos prisipylėme, buvo nauji; ir štai jie suplyšę; o šitie mūsų drabužiai ir mūsų apavas paseno dėl labai ilgos kelionės“.
14 Ir vyrai paėmė jų maistą, bet nepasiklausė VIEŠPATIES burnos patarimo.
15 Ir Jozuė sudarė su jais taiką ir sudarė su jais sąjungą, kad leis jiems gyventi; ir susirinkimo kunigaikščiai jiems prisiekė.
16 Ir įvyko, jog, praėjus trims dienoms po to, kai jie buvo sudarę su jais sąjungą, jie išgirdo, kad tie buvo jų kaimynai ir kad jie gyveno tarp jų.
17 Ir Izraelio vaikai keliavo ir atvyko trečiąją dieną į jų miestus. Na, o jų miestai buvo Gibeonas, Kefyra, Beerotas ir Kirjat-Jearimas.
18 Ir Izraelio vaikai nesumušė jų, nes susirinkimo kunigaikščiai jiems buvo prisiekę VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu. Ir visas susirinkimas murmėjo prieš kunigaikščius.
19 Bet visi kunigaikščiai tarė visam susirinkimui: „Mes esame jiems prisiekę VIEŠPAČIU, Izraelio Dievu; todėl dabar negalime jų liesti.
20 Jiems tai padarysime: paliksime juos gyvus, kad nebūtų ant mūsų rūstybės, dėl priesaikos, kurią esame jiems prisiekę“.
21 Ir kunigaikščiai jiems sakė: „Tegul jie gyvena; bet tegul jie būna medkirčiais ir vandens sėmėjais visam susirinkimui“; kaip kunigaikščiai jiems buvo pažadėję.
22 Ir Jozuė juos pasišaukė ir jiems kalbėjo, sakydamas: „Kodėl mus apgavote, sakydami: ‘Mes esame labai toli nuo jūsų’, nors jūs gyvenate tarp mūsų?
23 Todėl dabar jūs esate prakeikti, ir nei vienas iš jūsų nebus išlaisvintas iš buvimo vergais, medkirčiais ir vandens sėmėjais mano Dievo namams“.
24 O jie atsakydami Jozuei tarė: „Kadangi tavo tarnams buvo tikrai pasakyta, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, įsakė savo tarnui Mozei jums duoti visą tą šalį ir išnaikinti jums iš akivaizdos visus tos šalies gyventojus, todėl mes labai bijojome jūsų dėl savo gyvybių, ir tai padarėme.
25 O dabar, štai mes esame tavo rankoje; daryk mums, kaip tau atrodo gera ir teisinga daryti“.
26 Ir taip jis jiems padarė ir išgelbėjo juos iš Izraelio vaikų rankos, kad tie jų neišžudytų.
27 Ir tą dieną Jozuė juos padarė medkirčiais ir vandens sėmėjais susirinkimui ir VIEŠPATIES aukurui iki šios dienos toje vietoje, kurią jis išsirinks.