Joshua 15
1 Ir VIEŠPATS tarė Jozuei: „Nebijok ir nebūk sunerimęs; paimk su savimi visą karo tautą ir pakilęs eik aukštyn į Ają; štai aš padaviau į tavo ranką Ajo karalių, jo tautą, jo miestą ir jo šalį;
2 ir padaryk Ajui ir jo karaliui, kaip padarei Jerichui ir jo karaliui; tik jo išplėšas ir jo galvijus pasiimkite sau grobiu; pasistatyk miestui pasalą jo užnugaryje“.
3 Taigi pakilo Jozuė ir visa karo tauta eiti aukštyn prieš Ają; ir Jozuė išsirinko trisdešimt tūkstančių galingų narsuolių ir išsiuntė juos nakčia.
4 Ir jis įsakė jiems, sakydamas: „Štai jūs tykosite prieš tą miestą, to miesto užnugaryje; nenutolkite per daug nuo miesto, bet visi būkite pasiruošę;
5 o aš ir visa su manimi esanti tauta artinsimės prie miesto; ir įvyks, kai jie išeis prieš mus, kaip pirmąkart, tada mes bėgsime jų priešakyje
6 (nes jie išeis paskui mus), kol juos atitrauksime nuo miesto; nes jie sakys: ‘Jie bėga mūsų priešakyje, kaip pirmąkart’; todėl mes bėgsime jų priešakyje.
7 Tuomet jūs kelkitės iš pasalų ir užimkite miestą; nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, jį atiduos į jūsų ranką.
8 Ir bus, kai būsite paėmę miestą, padekite miestą; darykite pagal VIEŠPATIES įsakymą. Štai jums įsakiau“.
9 Taigi Jozuė juos išsiuntė; ir jie nuėjo tykoti pasaloje ir pasiliko tarp Bet-Elio ir Ajo, vakarinėje Ajo pusėje; bet Jozuė nakvojo tą naktį tautos tarpe.
10 Ir Jozuė atsikėlė anksti rytą, suskaičiavo tautą, ir ėjo aukštyn į Ają jis ir Izraelio vyresnieji tautos priešakyje.
11 Ir visa tauta, karo tauta, esanti su juo, ėjo aukštyn, prisiartino ir atėjo priešais miestą, ir stovyklavo šiaurinėje Ajo pusėje; na, o tarp jų ir Ajo buvo slėnis.
12 Ir jis, paėmęs apie penkis tūkstančius vyrų, sustatė juos tykoti pasaloje tarp Bet-Elio ir Ajo, vakarinėje miesto pusėje.
13 Ir kai jie sustatė tautą, tai yra visą kariuomenę, esančią į šiaurę nuo miesto, o jų tykotojus į vakarus nuo miesto, Jozuė tą naktį nuėjo į slėnio vidurį.
14 Ir įvyko, kad, Ajo karaliui tai pamačius, jie pasiskubino ir anksti atsikėlė, ir miesto vyrai išėjo į mūšį prieš Izraelį, jis ir visa jo tauta, sutartu laiku priešais lygumą; bet jis nežinojo, kad prieš jį buvo tykotojai pasaloje už miesto.
15 O Jozuė ir visas Izraelis dėjosi, tarsi jie buvo sumušti jų akivaizdoje ir bėgo dykumos keliu.
16 Ir visa Ajuje buvusi tauta buvo sušaukta jų vytis; ir jie vijosi Jozuę ir buvo atitraukti nuo miesto.
17 Ajuje ar Bet-Elyje nepasiliko nei vieno vyro, kuris nebūtų išėjęs paskui Izraelį; ir palikę miestą atvirą, jie vijosi Izraelį.
18 Ir VIEŠPATS tarė Jozuei: „Ištiesk tavo rankoje esančią ietį Ajo link; nes į tavo ranką jį duosiu“. Ir Jozuė ištiesė savo rankoje esančią ietį miesto link.
19 Ir pasala skubiai pakilo iš savo vietos ir bėgo, kai tik jis ištiesė savo ranką; ir jie įėjo į miestą ir jį paėmė, ir skubėjo, ir padegė miestą.
20 O Ajo vyrai pažvelgę atgal pamatė, ir štai miesto dūmai kilo į dangų, ir jie neturėjo jėgų bėgti nei šen, nei ten; o tauta, bėgusi į dykumą, atsisuko prieš persekiotojus.
21 O Jozuė ir visas Izraelis pamatę, kad pasala buvo paėmusi miestą ir kad kilo miesto dūmai, atsigręžė ir žudė Ajo vyrus.
22 O kiti išėjo iš miesto prieš juos; taip jie buvo Izraelio viduryje, vieniems iš tos pusės, o kitiems iš kitos pusės; ir jie sumušė juos taip, kad jie nedavė nei vienam iš jų išlikti ar pabėgti.
23 O Ajo karalių jie paėmė gyvą ir atvedė jį pas Jozuę.
24 Ir įvyko, kad, Izraeliui baigus žudyti visus Ajo gyventojus lauke, dykumoje, kur jie buvo nusiviję juos, ir jiems visiems kritus ant kalavijo ašmenų, kol buvo sunaikinti, visi izraelitai sugrįžo į Ają ir jį sumušė kalavijo ašmenimis.
25 Ir buvo, kad iš viso tą dieną kritusių vyrų ir moterų buvo dvylika tūkstančių, tai yra visi Ajo žmonės.
26 Nes Jozuė neatitraukė savo rankos, kuria buvo ištiesęs ietį, kol visiškai nesunaikino visų Ajo gyventojų.
27 Tik galvijus ir to miesto grobį Izraelis pasiėmė kaip laimikį pagal VIEŠPATIES žodį, kurį jis įsakė Jozuei.
28 O Jozuė sudegino Ają ir jį padarė amžina krūva – dykyne iki šios dienos.
29 O Ajo karalių jis pakorė ant medžio iki vakaro; ir vos tik saulei nusileidus, Jozuė įsakė, kad jie nuimtų jo lavoną nuo medžio ir numestų jį prie miesto vartų įėjimo, ir ant jo sukrautų didelę akmenų krūvą, kuri išliko iki šios dienos.
30 Tada Jozuė pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, Ebalo kalne,
31 kaip VIEŠPATIES tarnas Mozė įsakė Izraelio vaikams, kaip yra parašyta Mozės įstatymo knygoje, aukurą iš sveikų akmenų, virš kurių niekas nebuvo pakėlęs jokios geležies; ir jie aukojo ant jo deginamąsias aukas VIEŠPAČIUI ir aukojo taikos aukas.
32 Ir ten jis užrašė ant akmenų Mozės įstatymo kopiją, kurią jis užrašė Izraelio vaikų akivaizdoje.
33 O visas Izraelis, jų vyresnieji, pareigūnai ir jų teisėjai stovėjo šiame ir kitame skrynios šone priešais kunigus levitus, kurie neša VIEŠPATIES Sandoros skrynią, kaip ateivis, taip ir tarp jų gimęs: pusė jų priešais Gerizimo kalną ir pusė jų priešais Ebalo kalną; kaip VIEŠPATIES tarnas Mozė buvo anksčiau įsakęs, kad jie laimintų Izraelio tautą.
34 O po to jis perskaitė visus įstatymo žodžius, palaiminimus ir prakeikimus, pagal visa tai, kas parašyta įstatymo knygoje.
35 Iš viso to, ką Mozė įsakė, nebuvo nei vieno žodžio, kurio Jozuė nebūtų perskaitęs akivaizdoje viso Izraelio susirinkimo su moterimis, mažyliais bei ateiviais, bendraujančiais tarp jų.