1Bet Izraelio vaikai įvykdė nusižengimą prakeiktu dalyku; nes Achanas, Zeracho sūnaus Zabdžio sūnaus Karmio sūnus iš Judos genties, paėmė iš to, kas prakeikta; ir VIEŠPATIES pyktis užsidegė prieš Izraelio vaikus.
2Ir Jozuė siuntė vyrus iš Jericho į Ają, esantį šalia Bet-Aveno, rytinėje Bet-Elio pusėje, ir jiems kalbėjo, sakydamas: „Eikite aukštyn ir apžiūrėkite tą šalį“. Ir tie vyrai ėjo aukštyn ir apžiūrėjo Ają.
3Ir jie sugrįžo pas Jozuę ir jam tarė: „Teneina aukštyn visa tauta; bet tegul eina aukštyn apie du ar tris tūkstančius vyrų ir sumuša Ają; neįdarbink ten visos tautos; nes jų tėra maža“.
4Taip iš tautos ten aukštyn ėjo apie tris tūkstančius vyrų; bet jie bėgo Ajo vyrų akivaizdoje.
5Ir Ajo vyrai išmušė iš jų apie trisdešimt šešis vyrus; nes jie juos vijosi nuo vartų priekio iki Šebarimo ir juos sumušė nusileidime; todėl sutirpo tautos širdys ir pasidarė kaip vanduo.
6Ir Jozuė persiplėšė drabužius ir parpuolė veidu žemyn priešais VIEŠPATIES skrynią iki vakaro, jis ir Izraelio vyresnieji, ir apsibarstė galvas dulkėmis.
7Ir Jozuė tarė: „Ak, Viešpatie DIEVE, kodėl iš viso pervedei šitą tautą per Jordaną, kad mus atiduotum į amoritų ranką mus sunaikinti? O, kad būtume pasitenkinę ir gyvenę anapus Jordano!
8O Viešpatie, ką man sakyti, kai Izraelis atsuko nugaras savo priešų akivaizdoje?
9Nes kanaaniečiai ir visi šalies gyventojai apie tai išgirs ir apsups mus, ir iškirs iš žemės mūsų vardą; ir ką darysi savo didžiajam vardui?“
10Ir VIEŠPATS tarė Jozuei: „Kelkis; ko taip guli veidu žemyn?
11Izraelis nusidėjo, ir taip pat jie nusižengė mano sandorai, kurią jiems įsakiau; nes jie paėmė iš to, kas prakeikta, ir pavogė, ir paslėpė, ir padėjo tai tarp savo pačių daiktų.
12Todėl Izraelio vaikai negalėjo atsilaikyti savo priešų akivaizdoje, bet atsuko savo nugaras savo priešų akivaizdoje, nes jie buvo prakeikti; ir aš nebebūsiu su jumis, jei nesunaikinsite prakeikto iš jūsų tarpo.
13Kelkis, pašvęsk tautą ir sakyk: ‘Pasišvęskite rytojui; nes taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Tavo tarpe yra prakeiktas daiktas, o Izraeli; negalėsi atsilaikyti savo priešų akivaizdoje, kol nepašalinsite iš savo tarpo prakeikto daikto.
14Taigi ryte būsite atvesti pagal savo gentis; ir bus, kad ta gentis, kurią VIEŠPATS paims, ateis pagal savo šeimas; o ta šeima, kurią VIEŠPATS paims, ateis namais; o tie namai, kuriuos VIEŠPATS paims, ateis po vieną žmogų.
15Ir bus, kad tas, kuris bus paimtas su prakeiktu daiktu, bus sudegintas ugnimi, jis ir visa, ką jis turi; nes jis nusižengė VIEŠPATIES sandorai ir padarė beprotystę Izraelyje’“.
16Taigi Jozuė atsikėlė anksti rytą ir atvedė Izraelį jų gentimis; ir buvo paimta Judos gentis;
17ir jis privedė Judos šeimą; ir jis paėmė zerachų šeimą; ir jis privedė zerachų šeimą po vieną žmogų; ir buvo paimtas Zabdis;
18ir jis privedė jo namus po vieną žmogų; ir buvo paimtas Zeracho sūnaus Zabdžio sūnaus Karmio sūnus Achanas iš Judos genties.
19Ir Jozuė tarė Achanui: „Mano sūnau, meldžiu tave, duok VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, šlovę ir atlik jam išpažintį; ir dabar man pasakyk, ką padarei; neslėpk to nuo manęs“.
20Ir Achanas atsakydamas Jozuei tarė: „Iš tiesų aš nusidėjau prieš VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, ir padariau taip ir taip:
21pamatęs tarp pagrobtų daiktų gražų babilonietišką rūbą ir du šimtus šekelių sidabro, ir penkiasdešimties šekelių svorio pleišto formos aukso gabalą, aš jų geidžiau ir juos paėmiau; ir štai jie yra paslėpti žemėje, mano palapinės viduryje, o sidabras yra po tuo“.
22Taigi Jozuė siuntė pasiuntinius, ir jie nubėgo į palapinę; ir štai tai buvo paslėpta jo palapinėje, o sidabras po tuo.
23Ir jie paėmė juos iš palapinės vidurio ir atnešė pas Jozuę ir pas visus Izraelio vaikus, ir juos padėjo VIEŠPATIES akivaizdoje.
24O Jozuė ir visas Izraelis su juo, paėmė Zeracho sūnų Achaną, sidabrą, rūbą, pleišto formos aukso gabalą, jo sūnus, jo dukteris, jo jaučius, jo asilus, jo avis, jo palapinę ir viską, ką jis turėjo; ir jie nuvedė juos į Achoro slėnį.
25Ir Jozuė tarė: „Kodėl mus sudrumstei? VIEŠPATS šią dieną sudrums tave“. Ir visas Izraelis užmėtė jį akmenimis, ir sudegino juos ugnimi po to, kai buvo juos užmėtę akmenimis.
26Ir jie pastatė virš jo didelę akmenų krūvą iki šios dienos. Taip VIEŠPATS nusigręžė nuo savo nuožmaus pykčio. Todėl tą vietą iki šios dienos vadina Achoro slėnio vardu.