Joshua 13— LTKJV

¹Na, o Jerichas buvo tvirtai užsirakinęs dėl Izraelio vaikų: niekas neišėjo, ir niekas neįėjo.

²Ir VIEŠPATS tarė Jozuei: „Štai aš padaviau į tavo ranką Jerichą ir jo karalių, ir galingus narsuolius.

³Ir apeikite miestą, visi jūs karo vyrai, eikite aplink miestą vieną sykį. Taip daryk šešias dienas.

⁴O septyni kunigai neš skrynios priešakyje septynis avinų ragų trimitus; o septintąją dieną apeikite miestą septynis kartus, o kunigai pūs trimitus.

⁵Ir įvyks, kad, ilgai pučiant avino ragą, kai išgirsite trimito garsą, visa tauta šauks didžiu šauksmu; ir sugrius miesto siena visiškai, ir tauta užlips, kiekvienas tiesiai priešais save“.

⁶Ir Nūno sūnus Jozuė pašaukė kunigus ir jiems tarė: „Pakelkite Sandoros skrynią, o septyni kunigai tegul neša septynis avinų ragų trimitus VIEŠPATIES skrynios priešakyje“.

⁷Ir jis tarė tautai: „Eikite pirmyn ir apeikite miestą, o kuris apsiginklavęs, tegul eina pirmyn VIEŠPATIES skrynios priešakyje“.

⁸Ir įvyko, kai Jozuė buvo pakalbėjęs tautai, tada septyni kunigai, nešini septyniais avinų ragų trimitais, ėjo pirmyn VIEŠPATIES akivaizdoje ir pūtė trimitais; o VIEŠPATIES Sandoros skrynia sekė paskui juos.

⁹O ginkluotieji ėjo priešakyje kunigų, pučiančių trimitais, o užnugaris ėjo paskui skrynią, kunigams einant ir pučiant trimitais.

¹⁰O Jozuė buvo įsakęs tautai, sakydamas: „Nešaukite ir neišleiskite jokio garso savo balsu, ir teneišeina joks žodis iš jūsų burnos iki tos dienos, kai jums pasakysiu šaukti; tada šauksite“.

¹¹Taigi VIEŠPATIES skrynia apėjo miestą, einant aplinkui jį vienąkart; ir jie atėjo į stovyklą ir nakvojo stovykloje.

¹²Ir Jozuė atsikėlė anksti rytą, o kunigai pakėlė VIEŠPATIES skrynią.

¹³Ir septyni kunigai, septyniais avinų ragų trimitais nešini VIEŠPATIES skrynios priešakyje, be perstojo ėjo ir pūtė trimitais; o ginkluotieji ėjo jų priešakyje; bet užnugaris ėjo paskui VIEŠPATIES skrynią, kunigams einant ir pučiant trimitais.

¹⁴Ir antrąją dieną jie apėjo miestą vienąkart ir sugrįžo į stovyklą: taip jie darė šešias dienas.

¹⁵Ir įvyko septintąją dieną, kad jie atsikėlė anksti, dienai auštant, ir tokiu pat būdu apėjo miestą septynis kartus – vien tik tą dieną jie apėjo miestą septynis kartus.

¹⁶Ir įvyko septintąjį kartą, kai kunigai pūtė trimitais, Jozuė tarė tautai: „Šaukite; nes VIEŠPATS jums davė tą miestą.

¹⁷O tas miestas bus prakeiktas VIEŠPAČIUI, jis ir visa, kas yra jame; tik paleistuvė Rahaba gyvens, ji ir visi, esantys su ja namuose, nes ji paslėpė pasiuntinius, kuriuos buvome pasiuntę.

¹⁸O jūs visais būdais saugokitės nuo prakeikto daikto, kad nepasidarytumėte prakeikti, imdami prakeiktą daiktą, ir nepadarytumėte Izraelio stovyklos prakeikimu ir jos nedrumstumėte.

¹⁹Bet visas sidabras, auksas ir vario bei geležies indai yra pašvęsti VIEŠPAČIUI: jie įeis į VIEŠPATIES iždą“.

²⁰Taigi tauta šaukė, kai kunigai pūtė trimitais; ir įvyko, kai tauta išgirdo trimito garsą, ir tauta šaukė didžiu šauksmu, tada siena sugriuvo visiškai, taip, kad tauta užlipo į miestą, kiekvienas tiesiai prieš save, ir jie paėmė miestą.

²¹Ir kalavijo ašmenimis jie visiškai išnaikino viską, kas buvo mieste, tiek vyrus ir moteris, tiek jaunus ir senus, tiek jaučius, avis ir asilus.

²²Bet abiems vyrams, iššnipinėjusiems tą šalį, Jozuė pasakė: „Įeikite į paleistuvės namus ir išveskite iš ten tą moterį ir visa, ką ji turi, kaip jai prisiekėte“.

²³Ir tie jaunuoliai, šnipai, įėjo ir išvedė Rahabą, jos tėvą, jos motiną, jos brolius ir visa, ką ji turėjo; ir jie išvedė visus jos giminaičius ir juos paliko už Izraelio stovyklos.

²⁴Ir jie sudegino ugnimi miestą ir viską, kas buvo jame; tik sidabrą, auksą ir vario bei geležies indus jie padėjo į VIEŠPATIES namų iždą.

²⁵Ir Jozuė paliko gyvą paleistuvę Rahabą ir jos tėvo namiškius bei viską, ką ji turėjo; ir ji gyvena Izraelyje iki šios dienos; nes ji paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė siuntė Jericho iššnipinėti.

²⁶Ir tuo laiku Jozuė juos prisaikdino, sakydamas: „Prakeiktas tebūna VIEŠPATIES akivaizdoje tas žmogus, kuris pakils ir statys šitą miestą Jerichą; jis dės jo pamatus ant savo pirmagimio, ir ant savo jauniausiojo sūnaus jis pastatys jo vartus“.

²⁷Taip VIEŠPATS buvo su Jozue; ir garsas apie jį pasklido po visą šalį.