Joshua 17
1 Na, o įvyko, kai Jeruzalės karalius Adoni-Cedekas išgirdo, kaip Jozuė buvo paėmęs Ają ir buvo visiškai jį sunaikinęs; kaip jis buvo padaręs Jerichui ir jo karaliui, taip jis padarė Ajui ir jo karaliui; ir kaip Gibeono gyventojai buvo sudarę taiką su Izraeliu ir buvo tarp jų;
2 tuomet jie labai bijojo, kadangi Gibeonas buvo didelis miestas, kaip vienas iš karališkųjų miestų, ir kadangi jis buvo didesnis už Ają, o visi jo vyrai buvo galingi.
3 Todėl Jeruzalės karalius Adoni-Cedekas pasiuntė Hebrono karaliui Hohamui, Jarmuto karaliui Piramui, Lachišo karaliui Jafijui ir Eglono karaliui Debyrui, sakydamas:
4 „Ateikite aukštyn pas mane ir padėkite man, kad sumuštume Gibeoną; nes jis sudarė taiką su Jozue ir su Izraelio vaikais“.
5 Todėl susirinkę penki amoritų karaliai, Jeruzalės karalius, Hebrono karalius, Jarmuto karalius, Lachišo karalius, Eglono karalius, ėjo aukštyn, jie ir visos jų kariuomenės, ir stovyklavo prieš Gibeoną ir kariavo prieš jį.
6 O Gibeono žmonės pasiuntė Jozuei į stovyklą, į Gilgalą, sakydami: „Nesulėtink savo tarnams savo rankos; skubiai ateik pas mus aukštyn, išgelbėk mus ir padėk mums; nes prieš mus susirinko visi amoritų karaliai, gyvenantys kalnuose“.
7 Taigi Jozuė kilo iš Gilgalo aukštyn, jis ir su juo visa karo tauta, visi galingi narsuoliai.
8 Ir VIEŠPATS tarė Jozuei: „Nebijok jų; nes juos padaviau į tavo ranką; nei vienas iš jų neatsilaikys prieš tave“.
9 Taigi Jozuė juos užpuolė staiga, visą naktį ėjęs aukštyn iš Gilgalo.
10 Ir VIEŠPATS juos sutrikdė Izraelio akivaizdoje ir žudė juos didelėmis žudynėmis Gibeone, ir juos vijosi keliu, einančiu aukštyn į Bet-Horoną, ir juos mušė iki Azekos ir Makedos.
11 Ir įvyko, kad, jiems bėgant nuo Izraelio akivaizdos ir būnant ant nusileidimo į Bet-Horoną, VIEŠPATS mėtė ant jų didelius akmenis iš dangaus iki Azekos, ir jie žuvo; daugiau buvo tų, kurie žuvo nuo krušos akmenų, negu tų, kuriuos Izraelio vaikai išžudė kalaviju.
12 Tada Jozuė kalbėjo VIEŠPAČIUI tą dieną, kai VIEŠPATS atidavė amoritus Izraelio vaikų akivaizdoje, ir jis tarė Izraelio akyse: „Saule, sustok Gibeone; ir tu, Mėnuli, Ajalono slėnyje“.
13 Ir saulė sustojo, ir mėnulis stovėjo, kol tauta atkeršijo savo priešams. Argi tai neparašyta Jašero knygoje? Taip saulė stovėjo nejudėdama dangaus viduryje ir neskubėjo nusileisti beveik visą dieną.
14 Ir nėra buvę tokios dienos kaip ta, nei prieš ją, nei po jos, kad VIEŠPATS būtų klausęs žmogaus balso; nes VIEŠPATS kovojo už Izraelį.
15 Ir sugrįžo Jozuė ir visas Izraelis su juo stovyklon į Gilgalą.
16 Bet tie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje, Makedoje.
17 Ir buvo pasakyta Jozuei, sakant: „Tie penki karaliai rasti pasislėpę oloje, Makedoje“.
18 Ir Jozuė tarė: „Užritinkite didelius akmenis ant olos angos ir pastatykite prie jos vyrus, kad juos saugotų;
19 o jūs nestovėkite, bet vykitės savo priešus ir muškite jų užnugarį; neleiskite jiems įeiti į jų miestus; nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, juos atidavė į jūsų ranką“.
20 Ir įvyko, kai Jozuė ir Izraelio vaikai užbaigė juos žudyti labai smarkiomis žudynėmis, kol jie buvo sunaikinti, tada likusieji, kurie iš jų išliko, įėjo į aptvertus miestus.
21 Ir visa tauta sugrįžo ramybėje į stovyklą pas Jozuę į Makedą; niekas nepajudino savo liežuvio nei prieš vieną iš Izraelio vaikų.
22 Paskui Jozuė tarė: „Atidarykite olos angą ir išveskite iš olos pas mane tuos penkis karalius“.
23 Ir jie taip padarė ir išvedė iš olos pas jį tuos penkis karalius: Jeruzalės karalių, Hebrono karalių, Jarmuto karalių, Lachišo karalių ir Eglono karalių.
24 Ir įvyko, kad, jiems išvedus tuos karalius pas Jozuę, Jozuė sušaukė visus Izraelio vyrus ir sakė karo vyrų vadams, ėjusiems su juo: „Priartėkite, uždėkite savo kojas šitiems karaliams ant sprandų“. Ir jie priartėjo ir uždėjo savo kojas jiems ant sprandų.
25 Ir Jozuė jiems tarė: „Nebijokite ir nebūkite sunerimę, būkite stiprūs ir drąsūs; nes taip VIEŠPATS padarys visiems jūsų priešams, prieš kuriuos jūs kovojate“.
26 O po to Jozuė jiems smogė, juos užmušė ir juos pakorė ant penkių medžių; ir jie kabėjo ant medžių iki vakaro.
27 Ir įvyko, kad saulei leidžiantis Jozuė įsakė, ir jie nuėmė juos nuo medžių ir įmetė į olą, kurioje jie buvo pasislėpę, ir uždėjo ant olos angos didelius akmenis, kurie išliko iki pat šios dienos.
28 Ir tą dieną Jozuė paėmė Makedą ir sutriuškino ją kalavijo ašmenimis ir visiškai sunaikino jos karalių, juos ir visas joje esančias sielas; nei vieno nepaliko; ir padarė Makedos karaliui, kaip padarė Jericho karaliui.
29 Paskui Jozuė ir visas Izraelis su juo perėjo iš Makedos į Libną ir kovojo prieš Libną;
30 o VIEŠPATS ir ją, ir jos karalių atidavė į Izraelio ranką; ir jis išmušė ją bei visas joje esančias sielas kalavijo ašmenimis; jis nei vieno nepaliko joje; bet jos karaliui jis padarė, kaip buvo padaręs Jericho karaliui.
31 Ir Jozuė ir visas Izraelis su juo perėjo iš Libnos į Lachišą ir priešais jį stovyklavo, ir prieš jį kovojo;
32 ir VIEŠPATS atidavė Lachišą į ranką Izraelio, kuris, antrąją dieną jį paėmęs, išmušė kalavijo ašmenimis jį ir visas jame esančias sielas pagal tai, kaip buvo padaręs Libnai.
33 Tada Gezero karalius Horamas atėjo aukštyn padėti Lachišui; o Jozuė mušė jį ir jo tautą, kol jis jam nepaliko nei vieno išlikusio.
34 O iš Lachišo Jozuė ir visas Izraelis su juo perėjo į Egloną; ir jie priešais jį stovyklavo ir prieš jį kovojo;
35 ir tą dieną jie paėmė jį ir išmušė jį kalavijo ašmenimis, ir visas jame esančias sielas tą dieną visiškai sunaikino pagal visa tai, kaip jis buvo padaręs Lachišui.
36 Ir Jozuė ir visas Izraelis su juo nuėjo aukštyn iš Eglono į Hebroną; ir jie kovojo prieš jį;
37 ir jie paėmė ir iškirto kalavijo ašmenimis jį ir jo karalių, ir visus jo miestus, ir visas jame esančias sielas; nepaliko nei vieno išlikusio, pagal visa tai, kaip jis buvo padaręs Eglonui; bet visiškai sunaikino jį ir visas jame esančias sielas.
38 Ir Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo į Debyrą; ir prieš jį kovojo;
39 ir jis paėmė jį, jo karalių ir visus jo miestus; ir jie iškapojo juos kalavijo ašmenimis, ir visiškai sunaikino visas jame esančias sielas; jis nei vieno nepaliko išlikusio; kaip jis buvo padaręs Hebronui, taip padarė Debyrui ir jo karaliui; kaip jis buvo padaręs ir Libnai ir jos karaliui.
40 Taip Jozuė sutriuškino visą kalvų, pietų, slėnio ir šaltinių šalį ir visus jų karalius; nei vieno jis nepaliko išlikusio, bet visiškai sunaikino visa, kas kvėpuoja, kaip VIEŠPATS, Izraelio Dievas, įsakė.
41 Ir Jozuė juos sutriuškino nuo Kadeš-Barnėjos iki Gazos, ir visą Gošeno šalį iki Gibeono.
42 Ir visus šituos karalius ir jų šalį Jozuė paėmė vienu metu, nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, kovojo už Izraelį.
43 Ir Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo stovyklon, į Gilgalą.