1Ir eidamas pro šalį Jėzus pamatė žmogų, aklą nuo gimimo.
2Ir jo mokiniai paklausė jo, sakydami: „Mokytojau, kas nusidėjo – šitas žmogus, ar jo tėvai, kad jis gimė aklas?“
3Jėzus atsakė: „Nei šitas žmogus nusidėjo, nei jo tėvai, bet kad Dievo darbai pasireikštų jame.
4Aš turiu daryti darbus to, kuris mane siuntė, kol dar yra diena; ateina naktis, kai niekas negali dirbti.
5Kol aš esu pasaulyje, aš esu pasaulio šviesa“.
6Taip pasakęs jis spjovė ant žemės, iš seilių padarė purvo, purvu patepė aklojo akis
7ir jam tarė: „Eik, nusiplauk Siloamo (kuris išvertus reiškia „Pasiųstas“) tvenkinyje“. Taigi jis nuėjo, nusiplovė ir parėjo regintis.
8Todėl kaimynai ir tie, kurie anksčiau matė jį esant aklą, tarė: „Ar jis ne tas, kuris sėdėdavo ir elgetaudavo?“
9Vieni sakė: „Tai – jis“, kiti: „Jis yra panašus į aną“, bet jis sakė: „Aš esu tas “.
10Todėl jie tarė jam: „Kaip buvo atvertos tavo akys?“
11Jis atsakydamas tarė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo ir patepė mano akis, ir tarė man: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiplauk’; ir aš nuėjau, nusiploviau ir praregėjau.
12Tada jie tarė jam: „Kur jis yra?“ Jis tarė: „Nežinau“.
13Jie atvedė pas fariziejus tą, kuris anksčiau buvo aklas.
14O buvo sabato diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė jo akis.
15Tada vėl jo klausė ir fariziejai, kaip jis praregėjo. Jis tarė jiems: „Jis uždėjo ant mano akių purvo, aš nusiploviau ir regiu“.
16Todėl kai kurie fariziejai sakė: „Šitas žmogus ne iš Dievo, nes jis nesilaiko sabato dienos“. Kiti sakė: „Kaip gali žmogus, kuris yra nusidėjėlis, daryti tokius stebuklus?“ Ir tarp jų buvo susiskaldymas.
17Jie vėl sako aklajam: „Ką tu sakai apie jį, kad jis atvėrė tavo akis?“ Jis tarė: „Jis yra pranašas“.
18Bet žydai netikėjo apie jį, kad jis buvęs aklas ir praregėjo, kol pasišaukė tėvus to, kuris praregėjo.
19Ir jie paklausė jų, sakydami: „Ar šitas yra jūsų sūnus, kuris, jūs sakote, gimė aklas? Tai kaipgi jis dabar regi?“
20Jo tėvai jiems atsakydami tarė: „Žinome, kad šitas yra mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas,
21bet kokiu būdu jis dabar regi, nežinome; arba kas atvėrė jo akis, mes nežinome; jis pilnametis, jo klauskite, jis pats kalbės už save“.
22Šituos žodžius kalbėjo jo tėvai, nes jie bijojo žydų; nes žydai jau buvo susitarę, kad jei kas išpažins, kad jis yra Kristus, tas bus išvarytas iš sinagogos“.
23Todėl jo tėvai tarė: „Jis yra pilnametis; jo klauskite“.
24Tada jie vėl pašaukė tą žmogų, kuris buvo aklas, ir jam tarė: „Duok Dievui garbę; mes žinome, kad šitas žmogus yra nusidėjėlis“.
25Jis atsakydamas tarė: „Ar jis nusidėjėlis ar ne, nežinau; viena žinau, kad buvau aklas, dabar regiu“.
26Tada jie vėl tarė jam: „Ką jis tau padarė? Kaip jis atvėrė tavo akis?“
27Jis atsakė jiems: „Jau sakiau jums, bet jūs nesiklausėte; kodėl vėl norite tai girdėti? Ar ir jūs norite būti jo mokiniai?“
28Tada jie keikė jį ir tarė: „Tu esi jo mokinys; bet mes esame Mozės mokiniai.
29Mes žinome, kad Dievas kalbėjo Mozei; bet dėl šito mes nežinome, iš kur jis“.
30Tas žmogus atsakydamas tarė jiems: „Todėl nuostabu tai, kad jūs nežinote, iš kur jis yra, tačiau jis atvėrė mano akis.
31Na, o mes žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių, bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo jo valią, tą jis išklauso.
32Nuo pasaulio pradžios nėra girdėta, kad kas būtų atvėręs akis to, kuris gimė aklas.
33Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nieko negalėtų padaryti“.
34Jie atsakė ir jam tarė: „Tu visas gimei nuodėmėse, o mus mokai?“ Ir jie išmetė jį lauk.
35Jėzus išgirdo, kad jie išmetė jį; ir suradęs jį, jam tarė: „Ar tu tiki į Dievo Sūnų?“
36Jis atsakydamas tarė: „Kas jis, Viešpatie, kad galėčiau į jį tikėti?“
37Ir Jėzus jam tarė: „Tu jį matei, ir tai tas, kuris kalba su tavimi“.
38Ir jis tarė: „Viešpatie, aš tikiu“. Ir jis pagarbino jį.
39Ir Jėzus tarė: „Dėl teismo aš atėjau į šį pasaulį, kad tie, kurie nemato, galėtų matyti; o tie, kurie mato, taptų akli“.
40Ir kai kurie iš fariziejų, kurie buvo su juo, išgirdo tuos žodžius ir jam tarė: „Ar ir mes esame akli?“
41Jėzus jiems tarė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime’; todėl jūsų nuodėmė pasilieka“.