Job 8
1 Tada šuachas Bildadas atsakė ir tarė:
2 „Kaip ilgai kalbėsi šituos dalykus? Ir kaip ilgai tavo burnos žodžiai bus kaip stiprus vėjas?
3 Argi Dievas iškreipia teismą, ar Visagalis iškreipia teisingumą?
4 Jei tavo vaikai prieš jį nusidėjo, ir jis juos atmetė už jų nusižengimą;
5 jei tu laiku ieškotum Dievo ir maldautum Visagalį;
6 jei tu buvai tyras ir tiesus; tai jis tikrai dabar dėl tavęs atsibustų ir padarytų tavo teisumo buveinę klestinčią.
7 Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau tavo pabaiga labai išaugtų.
8 Nes pasiklausk, meldžiu tave, ankstesnės kartos ir pasiruošk tam, ką ištyrė jų tėvai
9 (nes mes esame tik nuo vakar ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje yra šešėlis);
10 argi jie tavęs nepamokys ir tau nepasakys, ir neištars žodžių iš savo širdies?
11 Ar gali vikšris išaugti be purvynės? Ar gali vilkdalgis augti be vandens?
12 Dar žaliuodamas ir nenupjautas jis sudžiūsta pirmiau už bet kokią kitą žolę.
13 Tokie yra takai visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainio viltis pražus;
14 jų viltis bus iškirsta, ir jų pasitikėjimas bus voratinklis.
15 Jis atsirems į savo namus, bet jie neišstovės; jis tvirtai nusitvers už jų, bet jie neišsilaikys.
16 Jis žaliuoja prieš saulę, ir jo šaka auga savo sode.
17 Jo šaknys apsivyniojusios aplink krūvą ir mato akmenuotas vietas.
18 Jei jis sunaikins jį iš jo vietos, tada ji išsigins jo, sakydama: ‘Aš tavęs nemačiau’.
19 Štai šis yra jo kelio džiaugsmas, o iš žemės augs kiti.
20 Štai Dievas neatmes tobulojo ir jis nepadės piktadariams;
21 kol jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiūgavimo.
22 Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda; ir nedorėlių gyvenama vieta nueis niekais“.