1Tada šuachas Bildadas atsakė ir tarė:
2„Kaip ilgai kalbėsi šituos dalykus? Ir kaip ilgai tavo burnos žodžiai bus kaip stiprus vėjas?
3Argi Dievas iškreipia teismą, ar Visagalis iškreipia teisingumą?
4Jei tavo vaikai prieš jį nusidėjo, ir jis juos atmetė už jų nusižengimą;
5jei tu laiku ieškotum Dievo ir maldautum Visagalį;
6jei tu buvai tyras ir tiesus; tai jis tikrai dabar dėl tavęs atsibustų ir padarytų tavo teisumo buveinę klestinčią.
7Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau tavo pabaiga labai išaugtų.
8Nes pasiklausk, meldžiu tave, ankstesnės kartos ir pasiruošk tam, ką ištyrė jų tėvai
9(nes mes esame tik nuo vakar ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje yra šešėlis);
10argi jie tavęs nepamokys ir tau nepasakys, ir neištars žodžių iš savo širdies?
11Ar gali vikšris išaugti be purvynės? Ar gali vilkdalgis augti be vandens?
12Dar žaliuodamas ir nenupjautas jis sudžiūsta pirmiau už bet kokią kitą žolę.
13Tokie yra takai visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainio viltis pražus;
14jų viltis bus iškirsta, ir jų pasitikėjimas bus voratinklis.
15Jis atsirems į savo namus, bet jie neišstovės; jis tvirtai nusitvers už jų, bet jie neišsilaikys.
16Jis žaliuoja prieš saulę, ir jo šaka auga savo sode.
17Jo šaknys apsivyniojusios aplink krūvą ir mato akmenuotas vietas.
18Jei jis sunaikins jį iš jo vietos, tada ji išsigins jo, sakydama: ‘Aš tavęs nemačiau’.
19Štai šis yra jo kelio džiaugsmas, o iš žemės augs kiti.
20Štai Dievas neatmes tobulojo ir jis nepadės piktadariams;
21kol jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiūgavimo.
22Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda; ir nedorėlių gyvenama vieta nueis niekais“.