Job 28
1 Tikrai sidabrui yra gysla, ir vieta auksui, kur jį valo.
2 Geležis imama iš žemės, o iš akmens išlydomas varis.
3 Jis nustato galą tamsai ir ištiria kiekvieną tobulumą, tamsos akmenis ir mirties šešėlį.
4 Srovė atitrūksta nuo gyventojų, vandenys – pamiršti kojų; jie išdžiūvę, atsitraukę nuo žmonių.
5 O žemė – iš jos išauga duona; o po ja išsiverčia tarsi ugnis.
6 Jos akmenys – safyro vieta; ir ji turi aukso dulkių.
7 Yra takas, kurio nežino nei vienas skrajūnas ir kurio nematė maitvanagio akis;
8 jo nemindžiojo liūto jaunikliai ir juo nepraėjo piktas liūtas.
9 Jis ištiesia ranką į uolą; jis išvarto kalnus su šaknimis.
10 Uolose jis iškerta upes; ir jo akis mato kiekvieną brangų daiktą.
11 Jis suriša sroves, kad neišsilietų; ir išneša švieson tai, kas paslėpta.
12 Bet kur randama išmintis, ir kur yra supratimo vieta?
13 Žmogus nežino jos kainos; ir jos neranda gyvųjų šalyje.
14 Gelmė sako: „Jos nėra pas mane“; o jūra sako: „Jos nėra su manimi“.
15 Jos negalima įgyti už auksą, ir nepasversi jos kainos sidabru.
16 Negalima jos įkainoti Ofyro auksu, brangiu oniksu ar safyru.
17 Jai negali prilygti auksas ir krištolas; ir jos neiškeisti į puikaus aukso brangenybes.
18 Koralų ir perlų neverta minėti; nes išminties kaina aukštesnė už rubinų.
19 Jai neprilygsta Etiopijos topazas, ir jos neįkainosi grynu auksu.
20 Iš kur tad ateina išmintis, ir kur yra supratimo vieta?
21 Kadangi ji yra paslėpta nuo akių visų gyvųjų ir laikoma paslaptyje nuo oro skrajūnų.
22 Pražūtis ir mirtis sako: „Mes girdėjome savo ausimis garsą apie ją“.
23 Dievas nusimano apie jos kelią ir žino jos vietą.
24 Nes jis žvelgia į žemės pakraščius ir mato po visu dangumi;
25 kad paskirtų vėjams svorį; ir jis pasveria vandenis saiku.
26 Kai paskyrė lietui įsaką ir kelią griaustinio žaibui,
27 tada jis ją matė ir ją paskelbė; jis ją paruošė, taip, ir ją ištyrė.
28 O žmogui jis tarė: ‘Štai Viešpaties baimė – tai yra išmintis; ir šalintis nuo pikto yra supratimas’“.