Job 27
1 Dar daugiau Jobas tęsė savo palyginimą, sakydamas:
2 „Kaip gyvas Dievas, kuris pašalino mano teismą; ir Visagalis, kuris vargino mano sielą;
3 kol mano kvapas yra manyje, ir Dievo dvasia yra mano šnervėse;
4 mano lūpos nekalbės nedorybės, ir mano liežuvis neištars apgaulės.
5 Gink Dieve, kad aš jus teisinčiau; kol mirsiu, neatitrauksiu savo dorumo nuo savęs.
6 Savo teisumo tvirtai laikausi ir jo nepaleisiu: mano širdis man nepriekaištaus, kol aš gyvenu.
7 Tegul mano priešas bus kaip nedorėlis, ir tas, kuris sukyla prieš mane, kaip neteisusis.
8 Nes kokia veidmainio viltis, nors jis ir turi naudos, kai Dievas atima jo sielą?
9 Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai ant jo užeis bėda?
10 Ar jis gėrėsis Visagaliu? Ar jis visada šauksis Dievo?
11 Aš jus pamokysiu Dievo ranka; nenuslėpsiu to, kas pas Visagalį.
12 Štai jūs patys visa tai matėte; tai kodėl jūs taip visiškai tušti?
13 Šita yra nedorėlio dalis pas Dievą ir engėjų palikimas, kurį jie gaus iš Visagalio.
14 Jei jo vaikų padaugėja, tai bus kalavijui; ir jo palikuonys nepasisotins duona.
15 Išlikusieji iš jo bus laidojami mirtyje; ir jo našlės neraudos.
16 Nors jis susikraus sidabro kaip dulkių ir pasiruoš drabužių kaip molio;
17 jis galbūt juos paruoš, tačiau teisusis jais apsivilks, ir sidabrą padalins nekaltasis.
18 Jis stato savo namus kaip kandis ir kaip pastogę, kurią pasidaro sargas.
19 Turtuolis atsiguls, bet jis nebus surinktas; jis atveria akis, ir jo nėra.
20 Siaubai jį pasigriebia kaip vandenys, naktį jį nusineša audra.
21 Jį nusineša rytų vėjas, ir jis nueina; kaip audra nusviedžia jį iš jo vietos.
22 Nes Dievas mėtys į jį ir nesigailės; jis bėgte bėgs iš jo rankos.
23 Žmonės plos savo rankomis prieš jį ir iššvilps jį iš jo vietos“.