1Bet Jobas atsakė ir tarė:
2„Kaip tu padėjai bejėgiui, kaip išgelbėjai stiprybės neturinčią ranką?
3Kaip tu patarei neturinčiajam išminties? Ir kaip gausiai paskelbei dalykus, kaip jie yra?
4Kam tu ištarei žodžius? Kieno dvasia atėjo iš tavęs?
5Negyvi dalykai suformuoti iš po vandenų ir jų gyventojai.
6Pragaras yra nuogas prieš jį, ir pražūtis neturi dangalo.
7Jis ištiesia šiaurę virš tuštumos ir pakabina žemę ant nieko.
8Jis įriša vandenis į savo tirštus debesis; ir debesis neplyšta jų apačioje.
9Jis sulaiko savo sosto veidą ir išskleidžia ant jo savo debesį.
10Jis apsupo vandenis ribomis, kol diena ir naktis pasibaigs.
11Dangaus stulpai dreba ir yra apstulbę nuo jo barimo.
12Savo jėga jis padalija jūrą ir savo supratimu jis smogia išdidžiajam.
13Savo dvasia jis papuošė dangus; jo ranka suformavo besirangančią gyvatę.
14Štai tos yra dalys jo kelių; bet kokia maža dalis tėra girdėta apie jį. Bet kas gali suprasti jo galybės griaustinį?“