Job 15
1 Tada temanas Elifazas atsakė ir tarė:
2 „Ar išmintingas žmogus taria tuščią pažinimą ir pripildo savo pilvą rytų vėjo?
3 Ar jis samprotauja nenaudinga šneka ar kalbomis, kuriomis nepadaro nieko gero?
4 Taip, tu atmeti baimę ir sulaikai maldą Dievo akivaizdoje.
5 Nes tavo burna ištaria tavo neteisybę, ir tu pasirenki klastingųjų liežuvį.
6 Tavo paties burna pasmerkia tave, o ne aš; taip, tavo paties lūpos liudija prieš tave.
7 Ar tu esi pirmas gimęs žmogus? Ar pirmiau kalvų buvai padarytas?
8 Ar tu girdėjai Dievo paslaptį, ar sau pasilaikei išmintį?
9 Ką žinai, ko mes nežinome? Ką supranti, ko nebūtų mumyse?
10 Pas mus yra ir žilagalvių, ir labai senų, daug senesnių už tavo tėvą.
11 Ar per menkos tau Dievo paguodos, ar turi kokią paslaptį?
12 Kodėl tavo širdis tave nusineša? Ir į ką mirkčioja tavo akys,
13 kad nukreipi savo dvasią prieš Dievą ir leidi tokiems žodžiams išeiti iš tavo burnos?
14 Kas yra žmogus, kad būtų švarus, ir gimęs iš moters, kad būtų teisus?
15 Štai savo šventaisiais jis nepasitiki; taip, dangūs nėra švarūs jo akyse.
16 Tai kiek bjauresnis ir purvinesnis yra žmogus, geriantis neteisybę kaip vandenį?
17 Aš tau apsakysiu, paklausyk manęs; ir ką esu matęs, aš paskelbsiu;
18 ką išminčiai papasakojo iš savo tėvų ir to neslėpė;
19 jiems vieniems buvo duota žemė, ir joks svetimšalis nevaikščiojo tarp jų.
20 Nedorėlis su skausmu triūsia per visas savo dienas, ir metų skaičius paslėptas nuo engėjo.
21 Labai bauginantis garsas jo ausyse; klestėjimo metu jį užpuls naikintojas.
22 Jis netiki, kad sugrįš iš tamsos, ir jis yra laukiamas kalavijo.
23 Jis klaidžioja visur ieškodamas duonos, sakydamas: „Kur ji?“ Jis žino, kad tamsos diena paruošta jo rankoje.
24 Jį gąsdins vargas ir didelis skausmas; jie nugalės jį kaip karalius, pasiruošęs mūšiui.
25 Nes jis ištiesia prieš Dievą savo ranką ir stiprina save prieš Visagalį.
26 Jis bėga ant jo – ant jo sprando, ant jo skydų iškilumų.
27 Nes jis padengė savo veidą riebalais ir užsiaugino lašinių bryzus ant savo šonų.
28 Jis gyvena nuniokotuose miestuose, namuose, kuriuose niekas negyvena, kurie jau bepasidarantys krūvomis.
29 Jis nebus turtingas, nei jo turtas neišliks, nei neprailgins jo tobulumo žemėje.
30 Jis neišeis iš tamsos; jo šakas sudžiovins liepsna, ir nuo jo burnos kvapo jis išnyks.
31 Tegul apgautasis nepasitiki tuštybe; nes tuštybė bus jo atlygis.
32 Tai bus įvykdyta dar prieš jo laiką, ir jo šaka nežaliuos.
33 Jis kaip vynmedis nupurtys savo neprinokusias vynuoges ir kaip alyvmedis numes savo žiedus.
34 Nes veidmainių susirinkimas bus nuniokotas, ir ugnis suris kyšininkavimo padangtes.
35 Jie pastoja piktu ir pagimdo tuštybę, ir jų pilvas paruošia apgaulę“.