Jeremiah 7
1 Žodis, kuris atėjo Jeremijui iš VIEŠPATIES, sakydamas:
2 „Atsistok VIEŠPATIES namų vartuose ir ten paskelbk šitą žodį, ir sakyk: ‘Klausykite VIEŠPATIES žodžio, visi iš Judos, kurie įeinate pro šituos vartus VIEŠPATĮ garbinti.
3 Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Taisykite savo kelius ir savo darbus, ir aš duosiu jums gyventi šitoje vietoje.
4 Nepasitikėkite melagingais žodžiais, sakančiais: ‘Tai VIEŠPATIES šventykla, VIEŠPATIES šventykla, VIEŠPATIES šventykla’.
5 Nes jei jūs visiškai pataisysite savo kelius ir savo darbus; jei jūs pilnai vykdysite teismą tarp žmogaus ir jo artimo;
6 jei neengsite svetimšalio, našlaičio ir našlės, ir nekalto kraujo nepraliesite šitoje vietoje, ir nevaikščiosite paskui kitus dievus savo pačių žalai;
7 tada aš jums duosiu gyventi šitoje vietoje, šalyje, kurią daviau jūsų tėvams, per amžių amžius.
8 Štai jūs pasitikite melagingais žodžiais, kurie neduoda naudos.
9 Ar jūs vogsite, žudysite, svetimausite, melagingai prisieksite, smilkysite Baalui ir vaikščiosite paskui kitus dievus, kurių nežinote,
10 ir atėję atsistosite prieš mane šituose namuose, kurie pavadinti mano vardu, ir sakysite: ‘Mes esame išvaduoti, kad darytume visas šitas bjaurybes’?
11 Ar šitie namai, kurie pavadinti mano vardu, jūsų akyse tapo plėšikų lindyne? Štai aš tai mačiau, – sako VIEŠPATS.
12 Bet gi eikite į mano vietą, buvusią Šilojuje, kur pradžioje pastačiau savo vardą, ir pažiūrėkite, ką jai padariau dėl mano tautos Izraelio neteisybės.
13 O dabar, kadangi jūs darėte visus šituos darbus, – sako VIEŠPATS, – ir aš jums kalbėjau anksti atsikeldamas ir kalbėdamas, bet jūs nesiklausėte; ir jus šaukiau, bet jūs neatsiliepėte;
14 todėl šitiems namams, kurie vadinami mano vardu, kuriais jūs pasitikite, ir vietai, kurią daviau jums ir jūsų tėvams, aš padarysiu taip, kaip padariau Šilojui.
15 Ir aš išmesiu jus iš savo akivaizdos, kaip išmečiau visus jūsų brolius, tai yra, visą Efraimo sėklą“.
16 „Todėl nesimelsk už šitą tautą ir nepakelk už juos nei šauksmo, nei maldos ir man jų neužtark; nes aš tavęs neišklausysiu.
17 Ar nematai, ką jie daro Judos miestuose ir Jeruzalės gatvėse?
18 Vaikai prirenka malkų, tėvai sukuria ugnį, o moterys minko tešlą, kad pagamintų pyragaičių dangaus karalienei ir išlietų geriamąsias aukas kitiems dievams, kad sukurstytų mano pyktį.
19 Ar jie kursto mano pyktį, – sako VIEŠPATS; – argi ne save pačius kursto savo veidų susigėdinimui?“
20 Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: „Štai mano pyktis ir mano įtūžis bus išlieti ant šitos vietos, ant žmogaus ir ant gyvulio, ant lauko medžių ir ant žemės vaisių; tai degs ir neužges“.
21 Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Padėkite savo deginamąsias aukas prie kitų savo aukų ir valgykite mėsą.
22 Nes aš nekalbėjau jūsų tėvams ir jiems neįsakiau dėl deginamųjų aukų ar kitų aukų tą dieną, kai juos išvedžiau iš Egipto šalies;
23 bet štai šitą dalyką jiems įsakiau, sakydamas: ‘Pakluskite mano balsui, ir aš būsiu jūsų Dievas, o jūs būsite mano tauta; ir vaikščiokite visais keliais, kuriuos jums įsakau, kad jums gerai sektųsi.
24 Bet jie neklausė ir nepalenkė savo ausies, bet vaikščiojo pagal savo piktos širdies ketinimus ir sumanymus ir ėjo atgal, o ne pirmyn.
25 Nuo tos dienos, kai jūsų tėvai išėjo iš Egipto šalies, iki šios dienos aš siunčiau pas jus visus savo tarnus, pranašus, kas dieną anksti keldamas ir juos siųsdamas;
26 tačiau jie neklausė manęs ir nepalenkė savo ausies, bet užkietino savo sprandą; jie darė blogiau už savo tėvus.
27 Todėl tu jiems kalbėsi visus šituos žodžius; bet jie tavęs neklausys; taipogi tu juos šauksi, bet jie tau neatsilieps.
28 Bet tu jiems sakyk: ‘Tai tauta, kuri nepaklūsta VIEŠPATIES, savo Dievo, balsui ir nepriima pamokymo; tiesa pražuvo ir iškirsta iš jų burnos.
29 Nukirpk savo plaukus, o Jeruzale, numesk juos ir imkis raudos aukštumose; nes VIEŠPATS atmetė ir paliko savo rūstybės kartą.
30 Nes Judos vaikai darė pikta mano akyse, – sako VIEŠPATS; – jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie vadinami mano vardu, kad juos suteptų.
31 Ir jie pastatė Tofeto aukštumas, esančias Hinomo sūnaus slėnyje, kad savo sūnus ir savo dukteris degintų ugnyje, ko aš jiems neįsakiau ir tai man neatėjo į širdį.
32 Todėl štai ateina dienos, – sako VIEŠPATS, – kad tai nebebus vadinama nei Tofetu, nei Hinomo sūnaus slėniu, bet skerdynių slėniu; nes jie laidos Tofete, kol nebebus ten vietos.
33 Ir šitos tautos lavonai bus maistas dangaus skrajūnams ir žemės žvėrims; ir niekas jų nenubaidys.
34 Tada aš duosiu pradingti iš Judos miestų ir iš Jeruzalės gatvių džiaugsmo balsui ir linksmybės balsui, jaunojo balsui ir jaunosios balsui; nes šalis bus tuščia“.