Jeremiah 30— LTKJV

¹Žodis, kuris atėjo iš VIEŠPATIES Jeremijui, sakydamas:

²„Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sakydamas: ‘Užsirašyk į knygą visus žodžius, kuriuos tau kalbėjau.

³Nes štai ateina dienos, – sako VIEŠPATS, – kai aš sugrąžinsiu savo tautą Izraelį ir Judą iš nelaisvės, – sako VIEŠPATS, – ir juos sugrąžinsiu į šalį, kurią daviau jų tėvams, ir jie ją pasisavins’“.

⁴Ir šitie yra žodžiai, kuriuos VIEŠPATS kalbėjo apie Izraelį ir apie Judą.

⁵Nes taip sako VIEŠPATS: „Mes girdėjome drebėjimo, baimės, o ne taikos balsą.

⁶Klauskite gi ir pažiūrėkite, ar vyras gali gimdyti? Kodėl matau kiekvieną vyrą su rankomis ant strėnų kaip gimdančiąją, ir kiekvienas veidas išblyškęs?

⁷O varge! Nes didi ta diena, nėra jai lygios; tai Jokūbo vargo laikas; tačiau jis bus išgelbėtas iš jo.

⁸Nes tą dieną atsitiks, – sako kariuomenių VIEŠPATS, – kad aš sulaužysiu jo jungą nuo jo sprando ir sutraukysiu jo pančius, ir svetimšaliai juo daugiau nebeapsitarnaus;

⁹bet jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir Dovydui, savo karaliui, kurį jiems prikelsiu.

¹⁰Todėl nebijok, o mano tarne Jokūbai, – sako VIEŠPATS, – ir nesunerimk, o Izraeli; nes štai aš tave išgelbėsiu iš toli ir tavo sėklą iš jų nelaisvės šalies; ir Jokūbas sugrįš ir ilsėsis, ir bus ramus, ir niekas jo negąsdins.

¹¹Nes aš esu su tavimi, – sako VIEŠPATS, – kad tave išgelbėčiau; nors padarysiu visišką galą visoms tautoms, po kurias tave išsklaidžiau, tačiau tau nepadarysiu visiško galo; bet aš saikingai tave pabausiu ir nepaliksiu tavęs visai nenubausto“.

¹²Nes taip sako VIEŠPATS: „Tavo sumušimas nepagydomas, sunki tavo žaizda.

¹³Nėra kas gintų tavo bylą, kad būtum aptvarstytas; tu neturi gydomųjų vaistų.

¹⁴Visi tavo meilužiai pamiršo tave; jie neieško tavęs; nes aš sužeidžiau tave priešo žaizda, žiauriojo baudimu, dėl tavo neteisybių daugybės; nes padaugėjo tavo nuodėmių.

¹⁵Kodėl šauki dėl savo negalavimo? Tavo sielvartas nepagydomas dėl tavo neteisybių daugybės; kadangi padaugėjo tavo nuodėmių, aš tau tai padariau.

¹⁶Todėl visi, kurie tave ryja, bus suryti; ir visi tavo priešininkai, visi iki vieno, eis į nelaisvę; tie, kurie tave apiplėšia, bus apiplėšti, ir visus, kurie grobia iš tavęs, atiduosiu kaip grobį.

¹⁷Nes aš atstatysiu tau sveikatą ir tave išgydysiu nuo tavo žaizdų, – sako VIEŠPATS; – nes jie vadino tave Atstumtuoju, sakydami: ‘Tai Sionas, kurio niekas nesivaiko’“.

¹⁸Taip sako VIEŠPATS: „Štai aš sugrąžinsiu Jokūbo palapinių nelaisvę ir pasigailėsiu jo gyvenviečių; ir miestas bus pastatytas ant savo krūvos, o rūmai išliks kaip įprasta.

¹⁹Iš jų sklis padėka ir balsas tų, kurie linksminasi; aš juos padauginsiu, ir jų nebus keletas; taipogi aš juos pašlovinsiu, ir jie nebus menki.

²⁰Ir jų vaikai bus kaip anksčiau, ir jų susirinkimas bus įtvirtintas mano akivaizdoje, ir aš nubausiu visus jų engėjus.

²¹Jų kilmingieji bus iš jų pačių ir jų valdovas kils iš jų tarpo; aš jį priartinsiu, ir jis prisiartins prie manęs; nes kas gi patrauktų savo širdį artintis prie manęs? – sako VIEŠPATS.

²²– Ir jūs būsite mano tauta, o aš būsiu jūsų Dievas“.

²³Štai išeina įtūžęs VIEŠPATIES viesulas, nenustojantis sūkurys; jis skaudžiai užgrius ant nedorėlių galvos.

²⁴Smarkus VIEŠPATIES pyktis nesugrįš, kol jis to neatliks ir kol neįvykdys savo širdies ketinimų; paskutinėmis dienomis jūs tai suprasite.