Jeremiah 29
1 Na, o šitie yra žodžiai laiško, kurį pranašas Jeremijas nusiuntė iš Jeruzalės vyriausiųjų likučiui, išvestam į nelaisvę, ir kunigams, pranašams ir visai tautai, kuriuos Nebukadnecaras buvo išvedęs nelaisvėn iš Jeruzalės į Babiloną
2 (po to, kai karalius Jekonijas, karalienė, eunuchai, Judos ir Jeruzalės kunigaikščiai, dailidės ir kalviai buvo išėję iš Jeruzalės);
3 per ranką Šafano sūnaus Eleaso ir Hilkijo sūnaus Gemarijos (kuriuos Judos karalius Zedekijas siuntė pas Babilono karalių Nebukadnecarą į Babiloną), sakydamas:
4 „Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, visiems išvestiems į nelaisvę, kuriuos aš išvesdinau iš Jeruzalės į Babiloną:
5 ‘Statykite namus ir gyvenkite juose; sodinkite sodus ir valgykite jų vaisių;
6 imkite žmonų, gimdykite sūnus bei dukteris; imkite savo sūnums žmonų, o savo dukteris leiskite už vyrų, kad jos pagimdytų sūnų ir dukterų; kad jūs ten daugėtumėte, o ne mažėtumėte.
7 Siekite ramybės tam miestui, į kurį jus išvesdinau nelaisvėn, ir melskitės už jį VIEŠPAČIUI; nes jo ramybėje jūs turėsite ramybę’.
8 Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Tegul jūsų nesuklaidina jūsų pranašai ir jūsų ateities būrėjai, esantys tarp jūsų, ir neklausykite savo sapnų, kurie jums sapnuojasi.
9 Nes jie melagingai jums pranašauja mano vardu; aš jų nesiunčiau‘ – sako VIEŠPATS.
10 Nes taip sako VIEŠPATS: ‘Kai Babilone sueis septyniasdešimt metų, aš jus aplankysiu ir jums įvykdysiu savo gerąjį žodį, sugrąžindamas jus į šitą vietą.
11 Nes aš žinau mintis, kuriomis mąstau apie jus, – sako VIEŠPATS, – mintis apie ramybę, o ne apie pikta, kad jums duočiau laukiamą pabaigą.
12 Tada jūs šauksitės manęs ir eisite, ir man melsitės, ir aš jus išklausysiu.
13 Ir jūs manęs ieškosite ir mane rasite, kai visa savo širdimi manęs ieškosite.
14 Ir aš būsiu jūsų randamas, – sako VIEŠPATS; – ir nukreipsiu jūsų nelaisvę ir surinksiu jus iš visų tautų ir iš visų vietų, kur buvau jus išvijęs, – sako VIEŠPATS, – ir jus parvesiu į vietą, iš kurios jus išvesdinau į nelaisvę.
15 Kadangi jūs sakėte: „VIEŠPATS mums prikėlė pranašų Babilone“;
16 žinokite, kad taip VIEŠPATS sako apie karalių, sėdintį Dovydo soste ir apie visą tautą, gyvenančią šiame mieste, apie jūsų brolius, neišėjusius su jumis į nelaisvę;
17 taip sako kariuomenių VIEŠPATS: Štai aš siųsiu ant jų kalaviją, badą ir marą ir padarysiu juos tokius, kaip šlykščios figos, kurios tokios blogos, kad negalima jų valgyti.
18 Ir aš persekiosiu juos kalaviju, badu ir maru, ir atiduosiu juos, kad būtų perkelti į visas žemės karalystes būti prakeikimu, nuostaba, švilpavimu ir gėda tarp visų tautų, į kurias juos būsiu išvijęs;
19 kadangi jie neklausė mano žodžių, – sako VIEŠPATS, – kuriuos aš jiems siunčiau per savo tarnus pranašus, anksti keldamas ir juos siųsdamas; bet jūs nenorėjote klausyti, – sako VIEŠPATS.
20 – Todėl klausykite VIEŠPATIES žodžio jūs, visi nelaisvėje, kuriuos siunčiau iš Jeruzalės į Babiloną’;
21 taip kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sako apie Kolajo sūnų Ahabą ir apie Maasėjo sūnų Zedekiją, pranašaujančius jums melą mano vardu: ‘Štai aš juos atiduosiu į Babilono karaliaus Nebukadrecaro rankas; ir jis juos nužudys jūsų akyse;
22 ir apie juos imsis prakeikimo visi Judos belaisviai, esantys Babilone, sakydami: „VIEŠPATS tau tepadaro kaip Zedekijui ir kaip Ahabui, kuriuos Babilono karalius iškepė ugnyje“;
23 nes jie darė piktadarybę Izraelyje, svetimavo su savo artimų žmonomis ir mano vardu kalbėjo melagingus žodžius, kurių nebuvau jiems įsakęs; aš žinau ir esu liudytojas, – sako VIEŠPATS’“.
24 Ir taip kalbėk nehelamiečiui Šemajui, sakydamas:
25 „Taip kalba kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, sakydamas: Kadangi tu siuntei savo vardu laiškus visai tautai, esančiai Jeruzalėje, Maasėjo sūnui kunigui Sofonijui ir visiems kunigams, sakydamas:
26 ‘VIEŠPATS tave paskyrė kunigu vietoje kunigo Jehojados, kad jūs būtumėte pareigūnais VIEŠPATIES namuose dėl kiekvieno pamišėlio ir laikančio save pranašu, kad jį pasodintum į kalėjimą ir įtvertum į šiekštą.
27 Taigi kodėl dabar nesubarei Jeremijo iš Anatoto, kuris laiko save pranašu jums?
28 Nes todėl jis siuntė mums į Babiloną, sakydamas: Ši nelaisvė ilga; statykitės namus ir gyvenkite juose; sodinkite sodus ir valgykite jų vaisių’“.
29 Ir kunigas Sofonijas perskaitė šitą laišką pranašui Jeremijui į ausis.
30 Tada Jeremijui atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
31 „Pasiųsk visiems belaisviams, sakydamas: ‘Taip sako VIEŠPATS apie nehelamietį Šemają: Kadangi Šemajas jums pranašavo, nors aš jo nesiunčiau, ir padarė, kad jūs pasitikėtumėte melu;
32 todėl taip sako VIEŠPATS: Štai aš nubausiu nehelamietį Šemają ir jo sėklą: jis neturės nei vieno, kuris gyventų tarp šitos tautos; ir jis nematys gero, kurį aš padarysiu savo tautai, – sako VIEŠPATS; – nes jis mokė maištauti prieš VIEŠPATĮ’“.