Jeremiah 10
1 Klausykite žodžio, kurį VIEŠPATS kalba jums, o Izraelio namai:
2 Taip sako VIEŠPATS: „Nesimokykite pagonių kelio ir neišsigąskite dangaus ženklų; nes pagonys jų išsigąsta.
3 Nes tautų papročiai yra tušti: nes jie išsikerta iš miško medį, meistro rankų darbą, kirviu.
4 Sidabru ir auksu jie jį pagražina; vinimis ir kūjais pritvirtina, kad tas nejudėtų.
5 Jie tiesūs kaip palmė, bet nekalba; jie turi būti nešami, nes negali eiti. Nebijokite jų; nes jie negali daryti pikta, nei gera daryti jie nepajėgia“.
6 Kadangi nėra tau lygaus, o VIEŠPATIE; tu esi didis, ir didžiai galingas tavo vardas.
7 Kas tavęs nebijotų, o tautų Karaliau? Nes tau tai priklauso; kadangi tarp visų tautų išminčių ir visose jų karalystėse nėra nei vieno tau lygaus.
8 Bet jie iki vieno buki ir kvaili; medžio stiebas yra tuštybių mokslas.
9 Sidabras suplotas į plokštes atgabentas iš Taršišo, o auksas iš Ufazo, meistro ir liejiko rankų darbas; mėlynas ir purpuras yra jų apdaras; jie visi yra sumaniųjų darbas.
10 Bet VIEŠPATS yra tikrasis Dievas, jis yra gyvasis Dievas ir amžinas karalius; nuo jo rūstybės drebės žemė ir tautos nepajėgs ištverti jo pasipiktinimo.
11 Taip jiems sakysite: „Dievai, kurie nepadarė nei dangų, nei žemės, pradings nuo žemės ir iš po šitų dangų“.
12 Jis padarė žemę savo jėga, jis įtvirtino pasaulį savo išmintimi, ir savo protingumu ištiesė dangus.
13 Kai jis ištaria savo balsą, danguose yra vandenų gausybė, ir jis padaro, kad garai pakiltų nuo žemės pakraščių; jis padaro žaibų su lietumi ir išveda vėją iš savo lobynų.
14 Kiekvienas žmogus yra neprotingas savo pažinimu; kiekvienas liejikas sugėdintas raižytu atvaizdu; nes jo nulietas atvaizdas yra apgaulė, ir nėra juose kvapo.
15 Jie yra tuštybė, paklydimų darbas; jų aplankymo metu jie pražus.
16 Jokūbo dalis ne tokia, kaip jie; nes jis yra visų dalykų formuotojas; ir Izraelis yra jo nuosavybės lazda; kariuomenių VIEŠPATS yra jo vardas.
17 Surink savo dirbinius iš šalies, o tvirtovės gyventojau.
18 Nes taip sako VIEŠPATS: „Štai šį kartą aš išsviesiu šalies gyventojus ir juos prispausiu, kad jie taip rastų“.
19 Vargas man dėl mano sužalojimo! Skausminga mano žaizda; bet aš tariau: „Tikrai tai sielvartas, ir aš turiu jį nešioti“.
20 Mano padangtė apiplėšta ir visos mano virvės sutraukytos; mano vaikai išėję iš manęs, ir jų nėra; daugiau nebėra, kas ištiestų mano palapinę ir pakeltų mano uždangalus.
21 Nes ganytojai tapo neprotingi ir neieškojo VIEŠPATIES; todėl jiems nesiseks, ir visos jų kaimenės bus išsklaidytos.
22 Štai ūžesio triukšmas ateina ir didelis sambrūzdis iš šiaurės šalies, kad Judos miestus padarytų tuščiais, slibinų buveine.
23 O VIEŠPATIE, aš žinau, kad žmogaus kelias nėra jame pačiame; ne vaikščiojančiam žmogui nukreipti savo žingsnius.
24 O VIEŠPATIE, bausk mane, bet tik teismu, ir ne supykęs, kad nepaverstum manęs nieku.
25 Išliek savo įtūžį ant pagonių, kurie tavęs nepažįsta, ir ant šeimų, kurios nesišaukia tavo vardo; nes jos suėdė Jokūbą, jį surijo, sunaikino jį ir jo buveinę padarė tuščią.