1Klausykite žodžio, kurį VIEŠPATS kalba jums, o Izraelio namai:
2Taip sako VIEŠPATS: „Nesimokykite pagonių kelio ir neišsigąskite dangaus ženklų; nes pagonys jų išsigąsta.
3Nes tautų papročiai yra tušti: nes jie išsikerta iš miško medį, meistro rankų darbą, kirviu.
4Sidabru ir auksu jie jį pagražina; vinimis ir kūjais pritvirtina, kad tas nejudėtų.
5Jie tiesūs kaip palmė, bet nekalba; jie turi būti nešami, nes negali eiti. Nebijokite jų; nes jie negali daryti pikta, nei gera daryti jie nepajėgia“.
6Kadangi nėra tau lygaus, o VIEŠPATIE; tu esi didis, ir didžiai galingas tavo vardas.
7Kas tavęs nebijotų, o tautų Karaliau? Nes tau tai priklauso; kadangi tarp visų tautų išminčių ir visose jų karalystėse nėra nei vieno tau lygaus.
8Bet jie iki vieno buki ir kvaili; medžio stiebas yra tuštybių mokslas.
9Sidabras suplotas į plokštes atgabentas iš Taršišo, o auksas iš Ufazo, meistro ir liejiko rankų darbas; mėlynas ir purpuras yra jų apdaras; jie visi yra sumaniųjų darbas.
10Bet VIEŠPATS yra tikrasis Dievas, jis yra gyvasis Dievas ir amžinas karalius; nuo jo rūstybės drebės žemė ir tautos nepajėgs ištverti jo pasipiktinimo.
11Taip jiems sakysite: „Dievai, kurie nepadarė nei dangų, nei žemės, pradings nuo žemės ir iš po šitų dangų“.
12Jis padarė žemę savo jėga, jis įtvirtino pasaulį savo išmintimi, ir savo protingumu ištiesė dangus.
13Kai jis ištaria savo balsą, danguose yra vandenų gausybė, ir jis padaro, kad garai pakiltų nuo žemės pakraščių; jis padaro žaibų su lietumi ir išveda vėją iš savo lobynų.
14Kiekvienas žmogus yra neprotingas savo pažinimu; kiekvienas liejikas sugėdintas raižytu atvaizdu; nes jo nulietas atvaizdas yra apgaulė, ir nėra juose kvapo.
15Jie yra tuštybė, paklydimų darbas; jų aplankymo metu jie pražus.
16Jokūbo dalis ne tokia, kaip jie; nes jis yra visų dalykų formuotojas; ir Izraelis yra jo nuosavybės lazda; kariuomenių VIEŠPATS yra jo vardas.
17Surink savo dirbinius iš šalies, o tvirtovės gyventojau.
18Nes taip sako VIEŠPATS: „Štai šį kartą aš išsviesiu šalies gyventojus ir juos prispausiu, kad jie taip rastų“.
19Vargas man dėl mano sužalojimo! Skausminga mano žaizda; bet aš tariau: „Tikrai tai sielvartas, ir aš turiu jį nešioti“.
20Mano padangtė apiplėšta ir visos mano virvės sutraukytos; mano vaikai išėję iš manęs, ir jų nėra; daugiau nebėra, kas ištiestų mano palapinę ir pakeltų mano uždangalus.
21Nes ganytojai tapo neprotingi ir neieškojo VIEŠPATIES; todėl jiems nesiseks, ir visos jų kaimenės bus išsklaidytos.
22Štai ūžesio triukšmas ateina ir didelis sambrūzdis iš šiaurės šalies, kad Judos miestus padarytų tuščiais, slibinų buveine.
23O VIEŠPATIE, aš žinau, kad žmogaus kelias nėra jame pačiame; ne vaikščiojančiam žmogui nukreipti savo žingsnius.
24O VIEŠPATIE, bausk mane, bet tik teismu, ir ne supykęs, kad nepaverstum manęs nieku.
25Išliek savo įtūžį ant pagonių, kurie tavęs nepažįsta, ir ant šeimų, kurios nesišaukia tavo vardo; nes jos suėdė Jokūbą, jį surijo, sunaikino jį ir jo buveinę padarė tuščią.