1„Šauk garsiai, nesusilaikyk, pakelk savo balsą kaip trimitą ir parodyk mano tautai jų nusižengimą ir Jokūbo namams jų nuodėmes.
2Tačiau jie ieško manęs kas dieną ir su malonumu nori pažinti mano kelius kaip tauta, kuri vykdė teisumą ir nepaliko savo Dievo įsako; jie mane klausinėja teisingumo įsakų; jie su malonumu artinasi prie Dievo.
3Jie sako: ‘Kodėl mes pasninkavome, o tu nematai? Kodėl mes varginome savo sielas, o tu nenori žinoti?’ Štai jūsų pasninko dieną jūs ieškote malonumo ir reikalaujate, kad dirbtų visokį jūsų darbą.
4Štai jūs pasninkaujate dėl vaidų ir ginčų, ir kad smogtumėte nedorybės kumščiu; jūs nepasninkaukite, kaip šią dieną, kad jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėje.
5Ar tai toks pasninkas, kurį aš išsirinkau? Ar tai diena, kad žmogus vargintų savo sielą? Ar tai, kad jis nulenktų savo galvą kaip meldas ir patiestų po savimi ašutinę bei pelenus? Ar tai tu vadini pasninku ir VIEŠPAČIUI priimtina diena?
6Argi ne tai yra pasninkas, kurį pasirinkau: atrišti nedorybės pančius, panaikinti sunkias naštas, paleisti į laisvę engiamuosius ir kad sulaužytumėte kiekvieną jungą?
7Argi ne išdalinti savo duoną alkaniems ir kad atsivestum į namus išvarytus beturčius? Kad pamatęs nuogą jį pridengtum ir kad nesislėptum nuo savo paties kūno?
8Tada tavo šviesa prašvis kaip aušra ir tavo sveikata skubiai išaugs; ir tavo teisumas eis pirma tavęs; VIEŠPATIES šlovė bus tavo užnugaris.
9Tada tu šauksiesi, ir VIEŠPATS atsakys; tu šauksi, ir jis tars: ‘Štai aš’. Jei pašalinsi iš savo tarpo jungą, rodymą pirštu ir tuštybių kalbėjimą;
10jei ištrauksi savo sielą alkstančiam ir patenkinsi vargstančią sielą; tada tavo šviesa patekės tamsoje, ir tavo tamsa bus kaip vidudienis;
11ir VIEŠPATS nuolat tave vedžios ir patenkins tavo sielą sausroje, ir tavo kaulus nupenės; ir tu būsi kaip palaistytas sodas ir kaip vandens šaltinis, kurio vandenys neišsenka.
12Ir tavieji atstatys senas dykvietes; tu iškelsi daugelio kartų pamatus; ir tave vadins spragų užtaisytoju, takų atstatytoju, kad juose būtų gyvenama.
13Jei nukreipsi savo koją nuo sabato, kad nedarytum, kas tau patinka per mano šventą dieną, ir vadinsi sabatą pasigėrėjimu, VIEŠPATIES šventu bei garbingu; ir jį gerbsi, nedarydamas savo paties kelių, neieškodamas savo paties malonumo ir nekalbėdamas savo paties žodžių;
14tada tu gėrėsiesi VIEŠPAČIU; ir aš tave vešiu per žemės aukštumas ir tave maitinsiu tavo tėvo Jokūbo paveldu“; nes VIEŠPATIES burna tai kalbėjo.