Bible

1 „Šauk garsiai, nesusilaikyk, pakelk savo balsą kaip trimitą ir parodyk mano tautai jų nusižengimą ir Jokūbo namams jų nuodėmes. 2 Tačiau jie ieško manęs kas dieną ir su malonumu nori pažinti mano kelius kaip tauta, kuri vykdė teisumą ir nepaliko savo Dievo įsako; jie mane klausinėja teisingumo įsakų; jie su malonumu artinasi prie Dievo. 3 Jie sako: ‘Kodėl mes pasninkavome, o tu nematai? Kodėl mes varginome savo sielas, o tu nenori žinoti?’ Štai jūsų pasninko dieną jūs ieškote malonumo ir reikalaujate, kad dirbtų visokį jūsų darbą. 4 Štai jūs pasninkaujate dėl vaidų ir ginčų, ir kad smogtumėte nedorybės kumščiu; jūs nepasninkaukite, kaip šią dieną, kad jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėje. 5 Ar tai toks pasninkas, kurį aš išsirinkau? Ar tai diena, kad žmogus vargintų savo sielą? Ar tai, kad jis nulenktų savo galvą kaip meldas ir patiestų po savimi ašutinę bei pelenus? Ar tai tu vadini pasninku ir VIEŠPAČIUI priimtina diena? 6 Argi ne tai yra pasninkas, kurį pasirinkau: atrišti nedorybės pančius, panaikinti sunkias naštas, paleisti į laisvę engiamuosius ir kad sulaužytumėte kiekvieną jungą? 7 Argi ne išdalinti savo duoną alkaniems ir kad atsivestum į namus išvarytus beturčius? Kad pamatęs nuogą jį pridengtum ir kad nesislėptum nuo savo paties kūno? 8 Tada tavo šviesa prašvis kaip aušra ir tavo sveikata skubiai išaugs; ir tavo teisumas eis pirma tavęs; VIEŠPATIES šlovė bus tavo užnugaris. 9 Tada tu šauksiesi, ir VIEŠPATS atsakys; tu šauksi, ir jis tars: ‘Štai aš’. Jei pašalinsi iš savo tarpo jungą, rodymą pirštu ir tuštybių kalbėjimą; 10 jei ištrauksi savo sielą alkstančiam ir patenkinsi vargstančią sielą; tada tavo šviesa patekės tamsoje, ir tavo tamsa bus kaip vidudienis; 11 ir VIEŠPATS nuolat tave vedžios ir patenkins tavo sielą sausroje, ir tavo kaulus nupenės; ir tu būsi kaip palaistytas sodas ir kaip vandens šaltinis, kurio vandenys neišsenka. 12 Ir tavieji atstatys senas dykvietes; tu iškelsi daugelio kartų pamatus; ir tave vadins spragų užtaisytoju, takų atstatytoju, kad juose būtų gyvenama. 13 Jei nukreipsi savo koją nuo sabato, kad nedarytum, kas tau patinka per mano šventą dieną, ir vadinsi sabatą pasigėrėjimu, VIEŠPATIES šventu bei garbingu; ir jį gerbsi, nedarydamas savo paties kelių, neieškodamas savo paties malonumo ir nekalbėdamas savo paties žodžių; 14 tada tu gėrėsiesi VIEŠPAČIU; ir aš tave vešiu per žemės aukštumas ir tave maitinsiu tavo tėvo Jokūbo paveldu“; nes VIEŠPATIES burna tai kalbėjo.