1Kas tikėjo mūsų pranešimu? Ir kam yra apreikšta VIEŠPATIES ranka?
2Nes jis išaugs jo akivaizdoje kaip gležnas sodinys ir kaip šaknis iš sausos žemės; jis neturi nei pavidalo, nei gražumo; ir kai žiūrime į jį, nėra jokio grožio, kad jo norėtume.
3Jis yra paniekintas ir žmonių atmestas; skausmų vyras, sielvartą pažinęs; mes tarsi slėpėme nuo jo savo veidus; jis buvo paniekintas, ir mes jo nevertinome.
4Tikrai jis pakėlė mūsų sielvartus ir nešiojo mūsų skausmus; o mes jį laikėme ištiktu, Dievo sumuštu ir kamuojamu.
5Bet jis buvo sužeistas už mūsų nusižengimus, sumuštas už mūsų neteisybes; bausmė dėl mūsų ramybės buvo ant jo; ir jo rėžiais mes esame išgydyti.
6Mes visi pasiklydę kaip avys, mes kiekvienas sukome į savo kelią; o VIEŠPATS uždėjo ant jo mūsų visų neteisybę.
7Jis buvo engiamas ir kamuojamas, tačiau jis neatvėrė savo burnos; kaip avinėlis jis buvo vedamas pjauti ir kaip avis, tylinti prieš savo kirpėjus, jis neatvėrė savo burnos.
8Jis buvo paimtas iš kalėjimo ir iš teismo; ir kas paskelbs jo kartą? Nes jis buvo iškirstas iš gyvųjų šalies; jis buvo ištiktas už mano tautos nusižengimą.
9Jis paruošė jo kapą su nedorėliais ir su turtuoliais jam mirus; nes jis nevartojo smurto, ir jokios apgaulės nebuvo jo burnoje.
10Tačiau VIEŠPATS panoro jį sumušti; jis atidavė jį sielvartui; kai tu padarysi jo sielą auka už nuodėmę, jis matys savo sėklą, jis prailgins savo dienas, ir VIEŠPATIES valia klestės jo rankoje.
11Jis matys jo sielos kančias ir bus patenkintas; per savo pažinimą mano teisusis tarnas išteisins daugelį; nes jis nešios jų neteisybes.
12Todėl aš jam padalinsiu dalį su didžiaisiais, ir jis pasidalins grobį su stipriaisiais; kadangi jis išliejo savo sielą mirčiai; ir jis buvo priskaičiuotas prie nusižengėlių; ir jis nešiojo daugelio nuodėmę ir užtarė nusižengėlius.