1Bet dabar taip sako VIEŠPATS, kuris sutvėrė tave, o Jokūbai, ir tas, kuris suformavo tave, o Izraeli: „Nebijok, nes aš tave atpirkau, aš tave pašaukiau tavo vardu, tu esi mano.
2Kai tu eisi per vandenis, aš būsiu su tavimi, ir per upes, jos tavęs neužlies; kai vaikščiosi per ugnį, nesudegsi; ir liepsna tavęs neuždegs.
3Nes aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, tavo Gelbėtojas; aš daviau Egiptą tavo išpirkai, Etiopiją ir Sebą už tave.
4Kadangi tu buvai brangus mano akyse, tu buvai gerbiamas, ir aš tave mylėjau; todėl aš duosiu žmones už tave ir tautas už tavo gyvybę.
5Nebijok, nes aš esu su tavimi; iš rytų atvesiu tavo sėklą ir iš vakarų tave surinksiu;
6aš sakysiu šiaurei: ‘Atiduok’; ir pietums: ‘Nesulaikyk; atvesk mano sūnus iš toli ir mano dukteris nuo žemės pakraščių;
7būtent kiekvieną, kuris vadinasi mano vardu; nes aš jį sutvėriau savo šlovei, jį suformavau; taip, aš jį padariau.
8Išvesk aklą tautą, turinčią akis, ir kurčią, turinčią ausis’.
9Tesusirenka visos tautybės, tesusirenka tautos; kas iš jų gali tai pranešti ir paskelbti mums tai, kas buvo anksčiau? Tepristato jie savo liudytojus, kad jie būtų išteisinti; arba tegul jie klausosi ir sako: ‘Tai tiesa’“.
10„Jūs esate mano liudytojai, – sako VIEŠPATS, – ir mano tarnas, kurį išsirinkau; kad žinotumėte ir manimi tikėtumėte, ir suprastumėte, jog aš esu tas; pirma manęs nebuvo suformuota jokio Dievo ir po manęs nebus.
11Aš – būtent aš esu VIEŠPATS, ir be manęs nėra gelbėtojo.
12Aš paskelbiau, išgelbėjau ir pranešiau, kai nebuvo tarp jūsų jokio svetimo dievo; todėl jūs esate mano liudytojai, – sako VIEŠPATS, – kad aš esu Dievas.
13Taip, pirmiau nei buvo diena, aš esu tas; ir nėra nei vieno, kuris galėtų išvaduoti iš mano rankos; aš darysiu, ir kas tai sutrukdys?“
14Taip sako VIEŠPATS, jūsų atpirkėjas, Izraelio Šventasis: „Dėl jūsų nusiunčiau į Babiloną ir nuvedžiau žemyn visus jų kilminguosius ir chaldėjus, kurių šauksmas yra laivuose.
15Aš esu VIEŠPATS, jūsų Šventasis, Izraelio sutvėrėjas, jūsų Karalius“.
16Taip sako VIEŠPATS, kuris daro kelią jūroje ir taką galinguose vandenyse;
17kuris išveda vežimą ir žirgą, kariuomenę ir jėgą; jie atsiguls kartu, jie nebeatsikels; jie užgesę, kaip kuodelis užgesę.
18Nebeprisiminkite to, kas buvo anksčiau, ir neatsižvelkite į tai, kas buvo seniai.
19Štai aš darysiu nauja; tai jau dabar išdygs; argi to nežinosite? Aš padarysiu kelią tyrlaukyje ir upes dykumoje.
20Mane gerbs lauko žvėrys, slibinai ir pelėdos; nes aš duodu tyrlaukyje vandenis, dykumoje upes, kad girdyčiau savo tautą, mano išrinktąją.
21Šią tautą aš suformavau sau; jie skelbs mano šlovę.
22Bet tu nesišaukei manęs, o Jokūbai; tu nuvargai nuo manęs, o Izraeli.
23Neatnešei man savo deginamųjų aukų mažų galvijų; ir negerbei manęs savo aukomis. Aš neverčiau tavęs tarnauti aukomis ir nevarginau tavęs smilkalais.
24Nenupirkai man saldžių nendrių už pinigus ir savo aukų riebalais manęs neprisotinai; bet tu įdarbinai mane savo nuodėmėmis, tu mane nuvarginai savo neteisybėmis.
25Aš, būtent aš esu tas, kuris išdildau tavo nusižengimus dėl pačio savęs, ir tavo nuodėmių neprisiminsiu.
26Primink man; bylinėkimės drauge; pareikšk, kad būtum išteisintas.
27Tavo pirmasis tėvas nusidėjo ir tavo mokytojai nusižengė prieš mane.
28Todėl aš suteršiau šventovės kunigaikščius ir padaviau Jokūbą prakeikimui ir Izraelį priekaištams“.