Isaiah 44
1 „Tačiau dabar klausyk, o Jokūbai, mano tarne, Izraeli, kurį išsirinkau;
2 taip sako VIEŠPATS, kuris tave padarė ir suformavo tave nuo įsčių, kuris tau padės: ‘Nebijok, o Jokūbai, mano tarne, Ješurūnai, kurį išsirinkau.
3 Nes aš išliesiu vandenį ant ištroškusiųjų ir sroves ant sausos žemės; aš išliesiu savo dvasią ant tavo sėklos ir savo palaiminimą ant tavo palikuonių;
4 ir jie išdygs kaip tarp žolės, kaip gluosniai prie vandens tėkmių.
5 Vienas sakys: ‘Aš esu VIEŠPATIES’, o kitas vadinsis Jokūbo vardu; o dar kitas savo ranka užsirašys VIEŠPAČIUI ir pramins save Izraelio vardu.
6 Taip sako VIEŠPATS, Izraelio Karalius, ir jo atpirkėjas, kariuomenių VIEŠPATS: ‘Aš esu pirmasis ir aš esu paskutinysis, ir be manęs nėra Dievo.
7 Ir kuris, kaip aš, pašauks ir tai paskelbs, ir man tai paruoš nuo tada, kai aš paskyriau senovės žmones? Ir tegul jiems praneša dalykus, kurie ateina ir kurie ateis.
8 Nebijokite ir nenusigąskite; argi aš tau nuo tada nesakiau ir to nepranešiau? Jūs esate mano liudytojai. Ar yra Dievas be manęs? Tikrai, nėra kito Dievo; aš nežinau jokio.
9 Visi raižytų atvaizdų dirbėjai yra niekas, ir jų žavieji dalykai neduos jokios naudos; jie patys sau yra liudytojai, jie nemato ir nesupranta; kad jie susigėstų.
10 Kas suformavo dievą ar nuliejo raižytą atvaizdą, kuris neduoda naudos?
11 Štai visi jo bendrai gėdysis; o meistrai – jie tėra iš žmonių; tegul jie visi susirenka, tegul jie sustoja; tačiau jie kartu išsigąs ir susigės.
12 Kalvis žnyplėmis apdirba anglyse, formuoja jį kūjais ir apdirba savo rankų stiprumu; taip, jis išalksta, ir jo jėgos išsenka, jis neatsigeria vandens ir nusilpsta.
13 Dailidė ištiesia savo matuoklę, nužymi jį virve; jis obliuoja jį obliumi ir nužymi jį skriestuvu, ir jį padaro pagal žmogaus atvaizdą, pagal žmogaus grožį, kad jis pasiliktų namuose.
14 Jis nukerta sau kedrų, paima kiparisą ir ąžuolą, kuriuos jis sustiprino sau tarp miško medžių; jis pasodina uosį, o lietus jį augina.
15 Tada jis žmogui bus deginimui; nes jis ims iš jų ir susišildys; taip, jis uždega jį ir kepa duoną; taip, jis padaro dievą ir jį garbina; jis padaro jį raižytu atvaizdu ir ties juo parpuola.
16 Dalį jo jis sudegina ugnyje; iš jo dalies jis valgo mėsą, kepa kepsnį ir pasisotina; taip, jis susišildo ir sako: ‘Aha, aš sušilau, aš mačiau ugnį’;
17 o iš jo likučio jis padaro dievą – jo raižytą atvaizdą; ties juo jis parpuola ir jį garbina, ir meldžiasi jam, sakydamas: ‘Išvaduok mane, nes tu esi mano dievas’.
18 Jie nežino ir nesupranta; nes jis užmerkė jų akis, kad jie nematytų; ir užrakino jų širdis, kad jie nesuprastų.
19 Ir nei vienas nepagalvoja savo širdyje, ir nėra nei pažinimo, nei supratimo, kad sakytų: ‘Dalį jo sudeginau ugnyje, taip pat iškepiau duoną ant jo anglių, iškepiau mėsą ir valgiau; argi iš jo liekanos pasidarysiu bjaurystę? Argi aš nupulsiu ties medžio kamienu?’
20 Jis maitinasi pelenais; apgauta širdis jį nukreipė į šalį, kad jis negali išvaduoti savo sielos nei sakyti: ‘Argi ne apgavystė mano dešinėje?’
21 Atsimink šituos, o Jokūbai, Izraeli, nes tu esi mano tarnas; aš tave suformavau; tu esi mano tarnas; o Izraeli, tu nebūsi mano pamirštas.
22 Aš ištryniau tavo nusižengimus kaip tirštą debesį, kaip debesį tavo nuodėmes; sugrįžk pas mane; nes aš atpirkau tave“.
23 Giedokite, o dangūs; nes VIEŠPATS tai padarė; šūkaukite, žemės gilybės; pratrūkite giesme, kalnai, o miške, ir visi ten esantys medžiai; nes VIEŠPATS atpirko Jokūbą ir pašlovino save Izraelyje.
24 Taip sako VIEŠPATS, tavo atpirkėjas, ir tas, kuris tave suformavau nuo pat įsčių: „Aš esu VIEŠPATS, kuris darau visa; kuris vienas ištiesiau dangus, kuris pats išskleidžiau žemę;
25 kuris paverčiu niekais melagių ženklus ir ateities būrėjus padarau bepročiais; kuris apsuku išmintinguosius atgal ir jų pažinimą padarau kvailu;
26 kuris patvirtinu savo tarno žodį ir įvykdau savo pasiuntinių sumanymą; kuris sakau Jeruzalei: ‘Tu būsi apgyvendinta’; ir Judos miestams: ‘Jūs būsite pastatyti’, ir aš prikelsiu jos sunykusias vietas;
27 kuris sakau gelmei: ‘Išdžiūk, ir aš išdžiovinsiu tavo upes’;
28 kuris sakau apie Kyrą: Jis yra mano piemuo ir įvykdys visą mano valią, sakydamas Jeruzalei: ‘Tu būsi pastatyta’, ir šventyklai: ‘Tavo pamatas bus padėtas’“.