Isaiah 42
1 „Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kuriuo gėrisi mano siela; aš uždėjau ant jo savo dvasią; jis išves teismą pas pagonis.
2 Jis nešauks nei nepakels savo balso, nei neduos savo balso išgirsti gatvėje.
3 Palūžusios nendrės jis nesulaužys ir rūkstančio lino neužgesins; jis išves teismą į tiesą.
4 Jis nenusilps ir nepraras drąsos, kol neįtvirtins žemėje teismo; ir salos lauks jo įstatymo“.
5 Taip sako Dievas, VIEŠPATS, tas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė; tas, kuris išskleidė žemę ir tai, kas iš jos išauga; tas, kuris duoda kvapą tautoms ant jos ir dvasią joje vaikščiojantiems:
6 „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisume ir laikysiu tavo ranką, ir tave saugosiu, ir duosiu tave kaip tautos sandorą, kaip pagonių šviesą;
7 kad atvertum aklas akis, kad išvestum iš kalėjimo belaisvius ir sėdinčius tamsoje iš kalėjimo namų.
8 Aš esu VIEŠPATS; tai mano vardas; ir savo šlovės aš neduosiu kitam nei savo gyriaus raižytiems atvaizdams.
9 Štai ankstesnieji dalykai įvyko, ir naujus dalykus aš skelbiu; prieš jiems pasirodant, aš jums pranešu apie juos“.
10 Giedokite VIEŠPAČIUI naują giesmę ir jo gyrių nuo žemės pakraščio jūs, kurie leidžiatės į jūrą, ir visi, esantys joje; salos ir jų gyventojai.
11 Tepakelia savo balsą dykuma ir jos miestai, kaimai, apgyventi Kedaro; tegieda uolos gyventojai, nuo kalnų viršūnės jie tešūkauja.
12 Tegul jie duoda VIEŠPAČIUI šlovę ir jo gyrių teskelbia salose.
13 VIEŠPATS išeis kaip galiūnas, kaip karo vyras jis sukels pavydą; jis šauks, taip, riaumos; jis nugalės savo priešus.
14 „Aš ilgai tylėjau; aš buvau ramus ir susilaikiau; dabar aš šauksiu kaip gimdyvė; iš karto sunaikinsiu ir prarysiu.
15 Aš ištuštinsiu kalnus bei kalvas ir išdžiovinsiu visas jų žoles; upes padarysiu salomis ir išdžiovinsiu tvenkinius.
16 Aš vesiu akluosius keliu, kurio jie nežinojo; vesiu juos takais, kurių jie nėra pažinę; jų priešakyje tamsą padarysiu šviesa ir kreivus dalykus – tiesiais. Šituos dalykus aš jiems darysiu ir jų nepaliksiu.
17 Jie bus apsigręžę, jie bus labai susigėdę, kurie pasitiki raižytais atvaizdais, kurie sako nulietiems atvaizdams: ‘Jūs esate mūsų dievai’.
18 Kurtieji, klausykite; ir aklieji, žiūrėkite, kad matytumėte.
19 Kas yra aklas, jei ne mano tarnas? Arba kurčias kaip mano pasiuntinys, kurį siunčiau? Kas yra aklas kaip tobulasis ir aklas kaip VIEŠPATIES tarnas?
20 Matai daug, bet nepastebi; ausys atviros, bet jis negirdi“.
21 VIEŠPATS labai patenkintas dėl savo teisumo; jis išaukštins įstatymą ir padarys jį garbingą.
22 Bet tai yra tauta, apiplėšta ir apgrobta; jie visi pagauti olose ir paslėpti kalėjimo namuose; jie yra grobiui, ir niekas neišvaduoja, apiplėšimui, ir niekas nesako: „Grąžink“.
23 Kas tarp jūsų pakreips į tai ausį? Kas išklausys ir išgirs dėl ateinančių laikų?
24 Kas davė Jokūbą grobiui ir Izraelį plėšikams? Ar tai ne VIEŠPATS, prieš kurį nusidėjome? Nes jie nenorėjo vaikščioti jo keliais nei nepakluso jo įstatymui.
25 Todėl jis išliejo ant jo savo pykčio įtūžį ir mūšio stiprybę; ir tai jį uždegė aplinkui, tačiau jis nesuprato; ir jį degino, tačiau jis neėmė to į širdį.