Hebrews 11
1 Na, o tikėjimas yra pagrindas to, ko viliamasi, įrodymas to, kas neregima.
2 Nes per jį vyresnieji įgijo gerą atsiliepimą.
3 Per tikėjimą suprantame, kad pasauliai buvo sutverti Dievo žodžiu, taip, kad regima nebuvo padaryta iš to, kas matoma.
4 Per tikėjimą Abelis aukojo Dievui geresnę auką negu Kainas, per kurį gavo liudijimą, kad buvo teisus, Dievui liudijant apie jo dovanas; ir per jį, būdamas miręs, tebekalba.
5 Per tikėjimą Henochas buvo perkeltas, kad nematytų mirties; ir nebuvo rastas, nes Dievas jį perkėlė; nes prieš jo perkėlimą jis gavo liudijimą, kad jis patiko Dievui.
6 Bet be tikėjimo neįmanoma jam patikti; nes ateinantysis pas Dievą, turi tikėti, kad jis yra, ir kad jis yra atlygintojas tiems, kurie uoliai jo ieško.
7 Per tikėjimą Nojus, Dievo perspėtas apie tai, kas dar nematoma, baimės skatinamas paruošė arką savo namų išgelbėjimui; per kurį jis pasmerkė pasaulį ir tapo paveldėtoju teisumo, kuris yra per tikėjimą.
8 Per tikėjimą Abraomas pakluso, kai buvo pašauktas išeiti į vietą, kurią turėsiąs gauti paveldui; ir jis išėjo, nežinodamas, kur einąs.
9 Per tikėjimą jis laikinai apsigyveno pažado šalyje, kaip svetimame krašte, gyvendamas padangtėse su Izaoku ir Jokūbu, to paties pažado paveldėtojais kartu su juo;
10 nes jis laukė miesto, kuris turi pamatus, kurio statytojas ir darytojas yra Dievas.
11 Per tikėjimą ir pati Sara gavo galios užmegzti sėklą, ir pagimdė vaiką, būdama nebe to amžiaus, nes ji laikė ištikimu tą, kuris buvo pažadėjęs.
12 Todėl iš jo vieno ir beveik mirusio kilo tiek daug, kaip dangaus žvaigždžių daugybė ir kaip pajūryje esančios nesuskaičiuojamos smiltys.
13 Visi šitie mirė tikėjime, negavę pažadėtų dalykų, bet matę juos iš tolo, ir buvo jais įsitikinę, ir priėmė juos, ir išpažino, kad jie buvo svetimšaliai ir keleiviai žemėje.
14 Nes tai kalbantys aiškiai pareiškia, kad ieško tėvynės.
15 Ir iš tiesų, jeigu jie būtų turėję mintyje tą tėvynę, iš kurios išėjo, jie būtų turėję progą sugrįžti.
16 Bet dabar jie trokšta geresnės tėvynės, tai yra dangiškosios; todėl Dievas nesigėdija vadintis jų Dievu, nes jis paruošė jiems miestą.
17 Per tikėjimą Abraomas aukojo Izaoką, kai buvo mėginamas; ir jis, kuris buvo gavęs pažadus, aukojo savo viengimį sūnų,
18 apie kurį buvo pasakyta: „Kad Izaoke bus pašaukta tavo sėkla“,
19 laikydamas, kad Dievas pajėgus jį prikelti, net iš numirusiųjų, iš kur ir atgavo jį kaip pavyzdį.
20 Per tikėjimą Izaokas palaimino Jokūbą ir Ezavą dėl ateities.
21 Per tikėjimą Jokūbas mirdamas palaimino abu Juozapo sūnus; ir pagarbino, atsirėmęs į savo lazdos viršugalį.
22 Per tikėjimą Juozapas mirdamas paminėjo apie Izraelio vaikų išėjimą; ir davė įsakymą dėl savo kaulų.
23 Per tikėjimą Mozė, kai gimė, tris mėnesius buvo savo tėvų paslėptas, nes jie matė, kad jis buvo dailus vaikas; ir jie nebijojo karaliaus įsakymo.
24 Per tikėjimą Mozė, kai suaugo, atsisakė būti vadinamas faraono dukters sūnumi;
25 pasirinkdamas verčiau kentėti vargą su Dievo tauta, negu laikotarpiui mėgautis nuodėmės malonumais;
26 laikydamas Kristaus paniekinimą didesniais turtais nei lobiai Egipte, nes jis atsižvelgė į atlygio atpildą.
27 Per tikėjimą jis paliko Egiptą, nebijodamas karaliaus rūstybės, nes ištvėrė, tarsi matydamas neregimąjį.
28 Per tikėjimą jis laikėsi Perėjimo ir kraujo šlakstymo, kad tas, kuris naikino pirmagimius, nepaliestų jų.
29 Per tikėjimą jie perėjo Raudonąją jūrą tarsi per sausumą; tai bandę daryti egiptiečiai buvo paskandinti.
30 Per tikėjimą Jericho sienos nugriuvo, kai aplink jas buvo eita septynias dienas.
31 Per tikėjimą paleistuvė Rahaba nepražuvo su tais, kurie netikėjo, taikingai priėmusi šnipus.
32 Ir ką man daugiau pasakyti? Nes man neužtektų laiko papasakoti apie Gedeoną ir Baraką, ir Samsoną, ir Jeftą; taip pat apie Dovydą ir Samuelį, ir pranašus,
33 kurie per tikėjimą nugalėjo karalystes, darė teisumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtų nasrus,
34 užgesino ugnies siautėjimą, pabėgo nuo kalavijo ašmenų, iš silpnumo tapo stiprūs, tapo narsūs kovoje, privertė bėgti svetimųjų kariuomenes.
35 Moterys atgavo savo mirusiuosius, prikeltus gyvenimui; o kiti buvo kankinami, nepriimdami išvadavimo, kad gautų geresnį prisikėlimą;
36 ir kiti patyrė žiaurių pasityčiojimų ir nuplakimų išbandymą, taip, dargi pančių ir įkalinimų:
37 jie buvo užmėtomi akmenimis, pjaustomi pusiau, gundomi, žudomi kalaviju, klajojo aplinkui avikailiuose ir ožkenose; būdami skurde, varginami, kankinami
38 (kurių pasaulis nebuvo vertas); jie klajojo dykumose ir kalnuose, ir urvuose bei žemės duobėse.
39 Ir tie visi, per tikėjimą įgavę gerą atsiliepimą, negavo to, kas pažadėta;
40 Dievui mums paruošus kai ką geresnio, kad jie be mūsų netaptų tobuli.