1Nes įstatymas, turintis ateinančių gerų dalykų šešėlį, o ne patį dalykų atvaizdą, niekada negali tomis aukomis, kurias jie kasmet be paliovos aukodavo, padaryti tobulais tų, kurie prie to ateina.
2Nes kitaip argi nebūtų liautasi jas aukoti todėl, kad garbintojai vieną kartą apvalyti, daugiau nebeturėtų sąžinėje nuodėmių?
3Bet tomis aukomis kiekvienais metais yra primenama apie nuodėmes.
4Nes yra neįmanoma, kad jaučių bei ožių kraujas pašalintų nuodėmes.
5Todėl ateidamas į pasaulį jis sako: „Tu nenorėjai aukos ir aukojimo, bet man paruošei kūną;
6tau nepatiko deginamosios aukos ir aukos už nuodėmę“.
7Tada aš tariau: „Štai ateinu (apie mane yra parašyta knygos ritinyje) vykdyti, o Dieve, tavo valios“.
8Kai jis aukščiau sakė: „Tu nenorėjai aukos ir aukojimo bei deginamųjų aukų ir aukos už nuodėmę, nei tau jos patiko“; kurios yra pagal įstatymą aukojamos;
9tada jis tarė: „Štai aš ateinu vykdyti, o Dieve, tavo valios“. Jis pašalina pirma, kad įtvirtintų antra.
10Ta valia mes esame pašvęsti per Jėzaus Kristaus kūno auką kartą visiems laikams.
11Ir kiekvienas kunigas kasdien stovi tarnaudamas ir daug kartų aukodamas tas pačias aukas, kurios niekada negali pašalinti nuodėmių;
12bet šis, paaukojęs vieną auką už nuodėmes amžiams, atsisėdo Dievo dešinėje;
13nuo šiol laukdamas, kol jo priešai bus padaryti jo pakoju.
14Nes viena auka jis amžiams ištobulino pašvęstuosius.
15Tai mums liudija ir Šventoji DVASIA, nes po to ji buvo sakiusi:
16„Šita yra sandora, kurią su jais sudarysiu po tų dienų, – sako Viešpats, – aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir įrašysiu juos jų protuose;
17ir jų nuodėmių bei neteisybių nebeprisiminsiu“.
18Na, o kur yra jų atleidimas, ten nebėra aukos už nuodėmę.
19Todėl, broliai, turėdami drąsą įeiti į švenčiausiąją per Jėzaus kraują,
20nauju ir gyvu keliu, kurį jis mums pašventė, per uždangą, tai yra, savo kūną;
21ir turėdami aukščiausiąjį kunigą, vadovaujantį Dievo namams;
22artinkimės su tikra širdimi, pilnu tikėjimo užtikrintumu, turėdami savo širdis apšlakstytas nuo piktos sąžinės ir mūsų kūnus nuplautus švariu vandeniu.
23Tvirtai išlaikykime mūsų tikėjimo išpažinimą nesvyruodami (nes ištikimas tas, kuris pažadėjo);
24ir žiūrėkime vienas kito, kad paskatintume meilei ir geriems darbams,
25neapleisdami mūsų susirinkimo kartu, kaip kai kurie yra įpratę; bet ragindami vienas kitą, ir juo labiau, kai matote besiartinančią tą dieną.
26Nes jeigu mes, gavę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, nebelieka aukos už nuodėmes,
27bet kažkoks baisus laukimas teismo ir ugningo pasipiktinimo, kuris prarys priešininkus.
28Kas niekino Mozės įstatymą, mirė be pasigailėjimo prie dviejų ar trijų liudytojų;
29jūs pamanykite, kiek skaudesnės bausmės bus vertas tas, kuris sutrypė po kojomis Dievo Sūnų ir sandoros kraują, kuriuo buvo pašvęstas, palaikė nešventu dalyku ir įžeidė malonės Dvasią.
30Nes mes pažįstame tą, kuris pasakė: „Kerštas priklauso man, aš atmokėsiu, – sako Viešpats“. Ir vėl: „Viešpats teis savo tautą“.
31Baisu įpulti į gyvojo Dievo rankas.
32Bet prisiminkite ankstesnes dienas, kuriose jūs, kai buvote apšviesti, ištvėrėte didelę kentėjimų kovą;
33dalinai, kai buvote išstatyti viešam reginiui per gėdą ir kentėjimus; ir dalinai, kai tapote bendrininkais tų, su kuriais buvo taip elgiamasi.
34Nes jūs užjautėte mane mano pančiuose ir džiaugsmingai priėmėte savo turto išplėšimą, žinodami savyje, kad danguje turite geresnį ir išliekantį turtą.
35Todėl neatmeskite savo pasitikėjimo, kuris turi didelį atlygio atpildą.
36Nes jums reikia kantrumo, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
37Nes dar trumpai, ir ateis tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.
38Na, o teisusis gyvens tikėjimu; bet jei kuris atsitrauktų, mano siela nebus juo patenkinta.
39Bet mes nesame iš tų, kurie atsitraukia pražūčiai; bet iš tų, kurie tiki sielos išgelbėjimui.