Hebrews 10
1 Nes įstatymas, turintis ateinančių gerų dalykų šešėlį, o ne patį dalykų atvaizdą, niekada negali tomis aukomis, kurias jie kasmet be paliovos aukodavo, padaryti tobulais tų, kurie prie to ateina.
2 Nes kitaip argi nebūtų liautasi jas aukoti todėl, kad garbintojai vieną kartą apvalyti, daugiau nebeturėtų sąžinėje nuodėmių?
3 Bet tomis aukomis kiekvienais metais yra primenama apie nuodėmes.
4 Nes yra neįmanoma, kad jaučių bei ožių kraujas pašalintų nuodėmes.
5 Todėl ateidamas į pasaulį jis sako: „Tu nenorėjai aukos ir aukojimo, bet man paruošei kūną;
6 tau nepatiko deginamosios aukos ir aukos už nuodėmę“.
7 Tada aš tariau: „Štai ateinu (apie mane yra parašyta knygos ritinyje) vykdyti, o Dieve, tavo valios“.
8 Kai jis aukščiau sakė: „Tu nenorėjai aukos ir aukojimo bei deginamųjų aukų ir aukos už nuodėmę, nei tau jos patiko“; kurios yra pagal įstatymą aukojamos;
9 tada jis tarė: „Štai aš ateinu vykdyti, o Dieve, tavo valios“. Jis pašalina pirma, kad įtvirtintų antra.
10 Ta valia mes esame pašvęsti per Jėzaus Kristaus kūno auką kartą visiems laikams.
11 Ir kiekvienas kunigas kasdien stovi tarnaudamas ir daug kartų aukodamas tas pačias aukas, kurios niekada negali pašalinti nuodėmių;
12 bet šis, paaukojęs vieną auką už nuodėmes amžiams, atsisėdo Dievo dešinėje;
13 nuo šiol laukdamas, kol jo priešai bus padaryti jo pakoju.
14 Nes viena auka jis amžiams ištobulino pašvęstuosius.
15 Tai mums liudija ir Šventoji DVASIA, nes po to ji buvo sakiusi:
16 „Šita yra sandora, kurią su jais sudarysiu po tų dienų, – sako Viešpats, – aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir įrašysiu juos jų protuose;
17 ir jų nuodėmių bei neteisybių nebeprisiminsiu“.
18 Na, o kur yra jų atleidimas, ten nebėra aukos už nuodėmę.
19 Todėl, broliai, turėdami drąsą įeiti į švenčiausiąją per Jėzaus kraują,
20 nauju ir gyvu keliu, kurį jis mums pašventė, per uždangą, tai yra, savo kūną;
21 ir turėdami aukščiausiąjį kunigą, vadovaujantį Dievo namams;
22 artinkimės su tikra širdimi, pilnu tikėjimo užtikrintumu, turėdami savo širdis apšlakstytas nuo piktos sąžinės ir mūsų kūnus nuplautus švariu vandeniu.
23 Tvirtai išlaikykime mūsų tikėjimo išpažinimą nesvyruodami (nes ištikimas tas, kuris pažadėjo);
24 ir žiūrėkime vienas kito, kad paskatintume meilei ir geriems darbams,
25 neapleisdami mūsų susirinkimo kartu, kaip kai kurie yra įpratę; bet ragindami vienas kitą, ir juo labiau, kai matote besiartinančią tą dieną.
26 Nes jeigu mes, gavę tiesos pažinimą, sąmoningai nusidedame, nebelieka aukos už nuodėmes,
27 bet kažkoks baisus laukimas teismo ir ugningo pasipiktinimo, kuris prarys priešininkus.
28 Kas niekino Mozės įstatymą, mirė be pasigailėjimo prie dviejų ar trijų liudytojų;
29 jūs pamanykite, kiek skaudesnės bausmės bus vertas tas, kuris sutrypė po kojomis Dievo Sūnų ir sandoros kraują, kuriuo buvo pašvęstas, palaikė nešventu dalyku ir įžeidė malonės Dvasią.
30 Nes mes pažįstame tą, kuris pasakė: „Kerštas priklauso man, aš atmokėsiu, – sako Viešpats“. Ir vėl: „Viešpats teis savo tautą“.
31 Baisu įpulti į gyvojo Dievo rankas.
32 Bet prisiminkite ankstesnes dienas, kuriose jūs, kai buvote apšviesti, ištvėrėte didelę kentėjimų kovą;
33 dalinai, kai buvote išstatyti viešam reginiui per gėdą ir kentėjimus; ir dalinai, kai tapote bendrininkais tų, su kuriais buvo taip elgiamasi.
34 Nes jūs užjautėte mane mano pančiuose ir džiaugsmingai priėmėte savo turto išplėšimą, žinodami savyje, kad danguje turite geresnį ir išliekantį turtą.
35 Todėl neatmeskite savo pasitikėjimo, kuris turi didelį atlygio atpildą.
36 Nes jums reikia kantrumo, kad, įvykdę Dievo valią, gautumėte, kas pažadėta.
37 Nes dar trumpai, ir ateis tas, kuris turi ateiti, ir neužtruks.
38 Na, o teisusis gyvens tikėjimu; bet jei kuris atsitrauktų, mano siela nebus juo patenkinta.
39 Bet mes nesame iš tų, kurie atsitraukia pražūčiai; bet iš tų, kurie tiki sielos išgelbėjimui.