Bible

1 Ir įvyko anuo laiku, kad Juda ėjo žemyn nuo savo brolių ir pasuko pas vieną adulamietį, kurio vardas Hyra. 2 Ir Juda ten pamatė dukterį vieno kanaaniečio, kurio vardas Šūva; ir jis ją ėmė ir įėjo pas ją. 3 Ir ji pastojo ir pagimdė sūnų; ir jis praminė jį vardu Eras. 4 Ir ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų; ir ji praminė jį vardu Onanas. 5 Ir ji vėl dar pastojo ir pagimdė sūnų; ir praminė jį vardu Šela; ir jis buvo Kezibe, kai ji pagimdė jį. 6 Ir Juda paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, kurios vardas Tamara. 7 Bet Eras, Judos pirmagimis, buvo piktas VIEŠPATIES akyse; ir VIEŠPATS jį užmušė. 8 Ir Juda tarė Onanui: „Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir prikelk savo broliui sėklą“. 9 Ir Onanas žinojo, kad ta sėkla nebus jo; ir įvyko, kai jis įėjo pas savo brolio žmoną, jis išleido ją ant žemės, kad neduotų savo broliui sėklos. 10 Ir VIEŠPAČIUI nepatiko tai, ką jis darė; todėl jis ir jį užmušė. 11 Tuomet Juda tarė savo marčiai Tamarai: „Pasilik našle savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela“; nes jis tarė: „Kad ir jis nemirtų kaip jo broliai“. Ir Tamara nuėjusi gyveno savo tėvo namuose. 12 Ir laikui bėgant mirė Šūvos duktė, Judos žmona; ir Juda pasiguodęs ėjo aukštyn į Timną pas savo avių kirpėjus, jis ir jo draugas adulamietis Hyra. 13 Ir tai buvo pranešta Tamarai, sakant: „Štai tavo uošvis eina aukštyn į Timną savo avių kirpti“. 14 Ir ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu, apsivyniojo ir atsisėdo atviroje vietoje, kuri yra pakeliui į Timną; nes ji matė, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo duota jam į žmonas. 15 Juda, ją pamatęs, manė ją esant paleistuve; nes ji buvo apsidengusi veidą. 16 Ir jis pasuko pas ją palei kelią ir tarė: „Na, meldžiu tave, leisk man įeiti pas tave“ (nes jis nežinojo, kad ji buvo jo marti). O ji tarė: „Ką man duosi, idant įeitum pas mane?“ 17 Ir jis tarė: „Aš tau atsiųsiu ožiuką iš kaimenės“. O ji tarė: „Ar man duosi užstatą, kol jį atsiųsi?“ 18 Ir jis tarė: „Kokį užstatą tau duoti?“ Ir ji tarė: „Tavo antspaudo žiedą, tavo apyrankę ir tavo lazdą, esančią tavo rankoje“. Ir jis tai jai davė ir įėjo pas ją, ir ji nuo jo pastojo. 19 Ir ji atsikėlusi nuėjo ir, pasidėjusi šalia šydą nuo savęs, apsivilko savo našlystės drabužiais. 20 Ir Juda nusiuntė ožiuką per savo draugo adulamiečio ranką, kad atsiimtų iš moters rankos savo užstatą; bet jis jos nerado. 21 Tada jis klausinėjo tos vietos žmonių, sakydamas: „Kur yra ta paleistuvė, kuri buvo atvirai pakelėje?“ Ir jie tarė: „Čia šioje vietoje nebuvo jokios paleistuvės“. 22 Ir jis sugrįžo pas Judą ir tarė: „Negaliu jos rasti; ir taip pat tos vietos žmonės sakė, kad čia, šioje vietoje, nebuvo jokios paleistuvės. 23 Ir Juda tarė: „Tegul ji tai pasiima sau, kad nebūtume sugėdinti; štai aš nusiunčiau šitą ožiuką, bet tu jos neradai“. 24 Ir įvyko, kad maždaug po trijų mėnesių Judai buvo pranešta, sakant: „Tavo marti Tamara paleistuvavo; ir dargi, štai per paleistuvavimą ji yra nėščia“. Ir Juda tarė: „Išveskite ją, tebūna ji sudeginta“. 25 Kai ji buvo išvesta, ji nusiuntė savo uošviui, sakydama: „Nuo to vyro, kurio yra šitie, aš esu nėščia“; ir ji tarė: „Atpažink, meldžiu tave, kieno yra šitie: antspaudo žiedas, apyrankė ir lazda“. 26 Ir Juda atpažino juos ir tarė: „Ji yra teisesnė už mane; kadangi aš jos nedaviau savo sūnui Šelai“. Ir jis jos daugiau nepažino. 27 Ir įvyko, jos gimdymo skausmų metu štai dvyniai buvo jos įsčiose. 28 Ir įvyko, kai ji buvo gimdymo skausmuose, vienas iškišo savo ranką; ir pribuvėja paėmusi užrišo ant jo rankos skaisčiai raudoną siūlą, tardama: „Šitas pirmas išėjo“. 29 Ir įvyko, kai jis įtraukė atgal savo ranką, štai išėjo jo brolis; ir ji tarė: „Kaip tu prasiveržei? Šis plyšys bus ant tavęs“; todėl jį praminė vardu Peresas. 30 O paskui išėjo jo brolis, kuris ant savo rankos turėjo skaisčiai raudoną siūlą; ir jis buvo pramintas vardu Zerachas.