1Ir įvyko anuo laiku, kad Juda ėjo žemyn nuo savo brolių ir pasuko pas vieną adulamietį, kurio vardas Hyra.
2Ir Juda ten pamatė dukterį vieno kanaaniečio, kurio vardas Šūva; ir jis ją ėmė ir įėjo pas ją.
3Ir ji pastojo ir pagimdė sūnų; ir jis praminė jį vardu Eras.
4Ir ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų; ir ji praminė jį vardu Onanas.
5Ir ji vėl dar pastojo ir pagimdė sūnų; ir praminė jį vardu Šela; ir jis buvo Kezibe, kai ji pagimdė jį.
6Ir Juda paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, kurios vardas Tamara.
7Bet Eras, Judos pirmagimis, buvo piktas VIEŠPATIES akyse; ir VIEŠPATS jį užmušė.
8Ir Juda tarė Onanui: „Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir prikelk savo broliui sėklą“.
9Ir Onanas žinojo, kad ta sėkla nebus jo; ir įvyko, kai jis įėjo pas savo brolio žmoną, jis išleido ją ant žemės, kad neduotų savo broliui sėklos.
10Ir VIEŠPAČIUI nepatiko tai, ką jis darė; todėl jis ir jį užmušė.
11Tuomet Juda tarė savo marčiai Tamarai: „Pasilik našle savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela“; nes jis tarė: „Kad ir jis nemirtų kaip jo broliai“. Ir Tamara nuėjusi gyveno savo tėvo namuose.
12Ir laikui bėgant mirė Šūvos duktė, Judos žmona; ir Juda pasiguodęs ėjo aukštyn į Timną pas savo avių kirpėjus, jis ir jo draugas adulamietis Hyra.
13Ir tai buvo pranešta Tamarai, sakant: „Štai tavo uošvis eina aukštyn į Timną savo avių kirpti“.
14Ir ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu, apsivyniojo ir atsisėdo atviroje vietoje, kuri yra pakeliui į Timną; nes ji matė, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo duota jam į žmonas.
15Juda, ją pamatęs, manė ją esant paleistuve; nes ji buvo apsidengusi veidą.
16Ir jis pasuko pas ją palei kelią ir tarė: „Na, meldžiu tave, leisk man įeiti pas tave“ (nes jis nežinojo, kad ji buvo jo marti). O ji tarė: „Ką man duosi, idant įeitum pas mane?“
17Ir jis tarė: „Aš tau atsiųsiu ožiuką iš kaimenės“. O ji tarė: „Ar man duosi užstatą, kol jį atsiųsi?“
18Ir jis tarė: „Kokį užstatą tau duoti?“ Ir ji tarė: „Tavo antspaudo žiedą, tavo apyrankę ir tavo lazdą, esančią tavo rankoje“. Ir jis tai jai davė ir įėjo pas ją, ir ji nuo jo pastojo.
19Ir ji atsikėlusi nuėjo ir, pasidėjusi šalia šydą nuo savęs, apsivilko savo našlystės drabužiais.
20Ir Juda nusiuntė ožiuką per savo draugo adulamiečio ranką, kad atsiimtų iš moters rankos savo užstatą; bet jis jos nerado.
21Tada jis klausinėjo tos vietos žmonių, sakydamas: „Kur yra ta paleistuvė, kuri buvo atvirai pakelėje?“ Ir jie tarė: „Čia šioje vietoje nebuvo jokios paleistuvės“.
22Ir jis sugrįžo pas Judą ir tarė: „Negaliu jos rasti; ir taip pat tos vietos žmonės sakė, kad čia, šioje vietoje, nebuvo jokios paleistuvės.
23Ir Juda tarė: „Tegul ji tai pasiima sau, kad nebūtume sugėdinti; štai aš nusiunčiau šitą ožiuką, bet tu jos neradai“.
24Ir įvyko, kad maždaug po trijų mėnesių Judai buvo pranešta, sakant: „Tavo marti Tamara paleistuvavo; ir dargi, štai per paleistuvavimą ji yra nėščia“. Ir Juda tarė: „Išveskite ją, tebūna ji sudeginta“.
25Kai ji buvo išvesta, ji nusiuntė savo uošviui, sakydama: „Nuo to vyro, kurio yra šitie, aš esu nėščia“; ir ji tarė: „Atpažink, meldžiu tave, kieno yra šitie: antspaudo žiedas, apyrankė ir lazda“.
26Ir Juda atpažino juos ir tarė: „Ji yra teisesnė už mane; kadangi aš jos nedaviau savo sūnui Šelai“. Ir jis jos daugiau nepažino.
27Ir įvyko, jos gimdymo skausmų metu štai dvyniai buvo jos įsčiose.
28Ir įvyko, kai ji buvo gimdymo skausmuose, vienas iškišo savo ranką; ir pribuvėja paėmusi užrišo ant jo rankos skaisčiai raudoną siūlą, tardama: „Šitas pirmas išėjo“.
29Ir įvyko, kai jis įtraukė atgal savo ranką, štai išėjo jo brolis; ir ji tarė: „Kaip tu prasiveržei? Šis plyšys bus ant tavęs“; todėl jį praminė vardu Peresas.
30O paskui išėjo jo brolis, kuris ant savo rankos turėjo skaisčiai raudoną siūlą; ir jis buvo pramintas vardu Zerachas.