1Ir Juozapas buvo nuvestas žemyn į Egiptą; ir egiptietis Potifaras, faraono pareigūnas, sargybos vadas, jį nupirko iš išmaelitų rankų, kurie jį buvo ten nugabenę.
2O VIEŠPATS buvo su Juozapu, ir jis buvo klestintis vyras; ir jis buvo savo šeimininko egiptiečio namuose.
3Ir jo šeimininkas matė, kad VIEŠPATS buvo su juo, ir kad VIEŠPATS padarė, jog klestėtų jo rankose viskas, ką jis bedarė.
4Ir Juozapas rado malonę jo akyse ir jam tarnavo; ir jis paskyrė jį savo namų prievaizdu ir visa, ką turėjo, jis padavė į jo rankas.
5Ir įvyko, kad nuo to laiko, kai jis jį paskyrė prižiūrėtoju savo namuose ir visko, ką jis turėjo, VIEŠPATS dėl Juozapo laimino egiptiečio namus; ir VIEŠPATIES palaiminimas buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir ant lauko.
6Ir visa, ką turėjo, jis paliko Juozapo rankose; ir jis apie nieką, ką turėjo, nežinojo, o tik apie duoną, kurią valgė. O Juozapas buvo dailus ir gražios išvaizdos.
7Ir įvyko po šių dalykų, kad jo šeimininko žmona užmetė akį į Juozapą; ir ji tarė: „Gulkis su manimi“.
8Bet jis atsisakė ir tarė savo šeimininko žmonai: „Štai mano šeimininkas nežino, kas su manimi namuose, ir jis man patikėjo visa, ką jis turi, į mano rankas;
9šiuose namuose nėra nei vieno didesnio už mane; ir jis neužlaikė nieko nuo manęs, išskyrus tave, nes tu esi jo žmona; tad kaip aš galiu padaryti tokią didelę piktybę ir nusidėti Dievui?“
10Ir įvyko, kai ji dieną po dienos kalbėjo Juozapui, jis jos neklausė, kad prie jos atsigultų ar kad su ja pabūtų.
11Ir įvyko maždaug tuo laiku, kad Juozapas įėjo į namus atlikti savo darbo; ir nei vieno iš tų namų žmonių ten viduje nebuvo.
12Ir ji nutvėrė jį už jo drabužio, sakydama: „Gulkis su manimi“; bet jis, palikęs savo drabužį jos rankoje, pabėgo ir išėjo laukan.
13Ir įvyko, kai ji pamatė, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir buvo išbėgęs,
14ji pašaukė savo namų žmones ir jiems kalbėjo, sakydama: „Štai jis atvedė mums hebrają, kad mus išjuoktų; jis įėjo pas mane gulėti su manimi, bet aš šaukiau garsiu balsu;
15ir įvyko, kai jis išgirdo, kad aš šaukiau pakeltu balsu, jis paliko savo drabužį pas mane ir pabėgęs išėjo laukan“.
16Ir ji pasidėjo jo drabužį šalia savęs, kol jo viešpats parėjo į namus.
17Ir ji jam kalbėjo pagal šiuos žodžius, sakydama: „Tas hebrajas tarnas, kurį mums atvedei, pas mane įėjo, kad mane išjuoktų;
18ir įvyko, kai aš šaukiau pakeltu balsu, jis paliko savo drabužį pas mane ir pabėgo laukan“.
19Ir įvyko, kai jo šeimininkas išgirdo savo žmonos žodžius, kuriuos ji jam kalbėjo, sakydama: „Šitaip tavo tarnas man padarė“, užsidegė jo rūstybė.
20Ir Juozapo šeimininkas jį paėmęs pasodino jį į kalėjimą, į vietą, kur kalėjo karaliaus kaliniai; ir jis buvo ten kalėjime.
21Bet VIEŠPATS buvo su Juozapu ir parodė jam gailestingumą bei davė jam palankumą kalėjimo prižiūrėtojo akyse.
22Ir kalėjimo prižiūrėtojas pavedė Juozapui į rankas visus kalinius, esančius kalėjime; ir ką jie ten darė, jis buvo to darytojas.
23Kalėjimo prižiūrėtojas nesirūpino niekuo, kas buvo pavaldu jo rankai; nes VIEŠPATS buvo su juo, ir ką jis darė, VIEŠPATS padarė, kad tai klestėtų.