Bible

1 Tada Jokūbas leidosi savo kelionėn ir atvyko į rytų tautos šalį. 2 Ir jis pažiūrėjo, ir štai šulinys lauke, ir štai ten buvo trys kaimenės avių, sugulusių prie jo; nes iš to šulinio jie girdė kaimenes; ir didelis akmuo buvo ant šulinio angos. 3 Ir ten buvo susirinkusios visos kaimenės; ir jie nuritino akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė avis, ir vėl uždėjo akmenį ant šulinio angos į jo vietą. 4 Ir Jokūbas jiems tarė: „Mano broliai, iš kur jūs esate?“ Ir jie tarė: „Mes iš Charano“. 5 Ir jis jiems tarė: „Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?“ Ir jie tarė: „Pažįstame jį “. 6 Ir jis jiems tarė: „Ar jis sveikas?“ Ir jie tarė: „Sveikas“; ir štai jo duktė Rachelė ateina su avimis. 7 Ir jis tarė: „Štai dar daug dienos, ir dar ne metas, kad būtų suvaryti galvijai; pagirdykite avis ir eikite, ganykite jas “. 8 O jie tarė: „Mes negalime, iki susirinks visos kaimenės, ir jie nuritins akmenį nuo šulinio angos; tada mes pagirdysime avis“. 9 Ir jam dar bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis; nes ji saugojo jas. 10 Ir įvyko, kai Jokūbas pamatė Rachelę, savo motinos brolio Labano dukterį, ir savo motinos brolio Labano avis, tada Jokūbas priėjo, nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano kaimenę. 11 Ir Jokūbas pabučiavo Rachelę ir pakėlęs savo balsą verkė. 12 Ir Jokūbas pasakė Rachelei, kad jis esąs jos tėvo brolis, kad jis esąs Rebekos sūnus; ir ji nubėgo ir pasakė savo tėvui. 13 Ir įvyko, kai Labanas išgirdo žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, jis bėgo jo pasitikti ir jį apkabino, ir pabučiavo, ir nuvedė jį į savo namus. Ir jis papasakojo Labanui visus tuos dalykus. 14 Ir Labanas jam tarė: „Tikrai tu esi mano kaulas ir mano kūnas“. Ir jis pasiliko pas jį mėnesiui. 15 Ir Labanas tarė Jokūbui: „Kadangi tu esi mano brolis, argi turėtum man už dyką tarnauti? Pasakyk man, kokia turėtų būti tavo alga?“ 16 Ir Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji buvo vardu Lėja, o jaunesnioji vardu Rachelė. 17 Lėja buvo silpnų akių; o Rachelė buvo graži ir dailios išvaizdos. 18 Ir Jokūbas pamilo Rachelę; ir tarė: „Aš tau tarnausiu septynerius metus už tavo jaunesniąją dukterį Rachelę“. 19 Ir Labanas tarė: „Geriau kad duočiau ją tau, negu kad duočiau ją kitam vyrui; pasilik pas mane“. 20 Ir Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus; ir jie jam pasirodė kaip kelios dienos, dėl meilės, kuria jis ją mylėjo. 21 Ir Jokūbas tarė Labanui: „Duok man mano žmoną, nes išsipildė mano dienos, kad įeičiau pas ją“. 22 Ir Labanas surinko visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą. 23 Ir įvyko vakare, kad jis ėmė savo dukterį Lėją ir ją atvedė pas jį; ir jis įėjo pas ją. 24 Ir Labanas davė savo dukteriai Lėjai savo tarnaitę Zilpą į tarnaites. 25 Ir įvyko ryte, štai, tai buvo Lėja; ir jis tarė Labanui: „Kas tai yra, ką man padarei? Ar ne už Rachelę tarnavau pas tave? Tad kodėl mane apgavai?“ 26 O Labanas tarė: „Mūsų šalyje taip nedaroma, kad atiduotų jaunesniąją pirmiau pirmagimės. 27 Išpildyk jos savaitę, ir mes tau duosime ir šitą, už tarnystę, kuria tarnausi pas mane dar kitus septynerius metus“. 28 Ir Jokūbas taip padarė ir išpildė jos savaitę; ir jis jam davė taip pat savo dukterį Rachelę į žmonas. 29 Ir Labanas davė savo dukteriai Rachelei savo tarnaitę Bilhą būti jos tarnaite. 30 Ir jis įėjo ir pas Rachelę, ir taip pat mylėjo Rachelę labiau už Lėją, ir tarnavo pas jį dar kitus septynerius metus. 31 Ir VIEŠPATS, matydamas, kad Lėja buvo nekenčiama, atidarė jos įsčias; bet Rachelė buvo nevaisinga. 32 Ir Lėja pastojo ir pagimdė sūnų ir praminė jį vardu Rubenas; nes ji sakė: „Tikrai VIEŠPATS pažvelgė į mano sielvartą; todėl dabar mane mylės mano vyras“. 33 Ir ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų; ir tarė: „Kadangi VIEŠPATS girdėjo, kad aš buvau nekenčiama, todėl jis man davė ir šitą sūnų “; ir ji praminė jį vardu Simeonas. 34 Ir ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų; ir tarė: „Dabar, šįkart, mano vyras jungsis prie manęs, nes jam pagimdžiau tris sūnus“; todėl jis buvo pramintas vardu Levis. 35 Ir ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų; ir ji tarė: „Dabar aš girsiu VIEŠPATĮ“; todėl ji praminė jį vardu Juda; ir liovėsi gimdžiusi.