1Ir įvyko, kad, kai Izaokas buvo senas ir jo akys buvo aptemusios, jog jis nebegalėjo matyti, jis pasišaukė savo vyresnįjį sūnų Ezavą ir jam tarė: „Mano sūnau“; o jis jam tarė: „Štai, aš čia“.
2Ir jis tarė: „Štai, jau esu senas, nežinau savo mirties dienos;
3taigi dabar, meldžiu tave, imk savo ginklus, savo strėlinę bei lanką ir išėjęs ant lauko sumedžiok man žvėrienos;
4ir paruošk man skanų valgį, kokį aš mėgstu, ir atnešk man jį, kad aš valgyčiau; kad mano siela tave palaimintų prieš man mirštant“.
5O Rebeka girdėjo, kai Izaokas kalbėjo savo sūnui Ezavui. Ir Ezavas nuėjo ant lauko žvėrienos medžioti ir jos parnešti.
6Ir Rebeka kalbėjo savo sūnui Jokūbui, sakydama: „Štai aš išgirdau tavo tėvą kalbant tavo broliui Ezavui, sakant:
7‘Parnešk man žvėrienos ir paruošk man skanų valgį, kad aš valgyčiau ir prieš savo mirtį tave palaiminčiau VIEŠPATIES akivaizdoje’.
8Taigi dabar, mano sūnau, paklusk mano balsui tame, ką tau liepsiu.
9Eik dabar į kaimenę ir iš ten man atnešk du gerus ožiukus; o aš paruošiu iš jų tavo tėvui skanų valgį, kokį jis mėgsta;
10ir tu jį nunešk savo tėvui, kad jis valgytų ir kad prieš savo mirtį tave palaimintų“.
11O Jokūbas tarė savo motinai Rebekai: „Štai mano brolis Ezavas yra plaukuotas žmogus, o aš glotnus;
12rasi mano tėvas mane pačiupinės, ir aš jam pasirodysiu kaip apgavikas; ir aš užsitrauksiu ant savęs prakeikimą, o ne palaiminimą“.
13Ir jo motina jam tarė: „Ant manęs tebūna tavo prakeikimas, mano sūnau; tik paklusk mano balsui ir eik, atnešk man juos “.
14Ir jis ėjo ir atgabeno bei atnešė juos savo motinai; o jo motina paruošė skanų valgį, kokį mėgo jo tėvas.
15Ir Rebeka paėmė savo vyresniojo sūnaus Ezavo gražius drabužius, kurie buvo pas ją namuose, ir apvilko jais savo jaunesnįjį sūnų Jokūbą;
16ir ožiukų kailiais apvilko jo rankas ir jo kaklo glotnumą;
17ir padavė skanųjį valgį ir duonos, kuriuos buvo paruošusi, į savo sūnaus Jokūbo ranką.
18Ir jis atėjo pas savo tėvą ir tarė: „Mano tėve“; ir jis tarė: „Aš čia“; „kas tu esi, mano sūnau?“
19Ir Jokūbas tarė savo tėvui: „Aš Ezavas, tavo pirmagimis; aš padariau pagal tai, kaip man liepei; kelkis, meldžiu tave, atsisėsk ir valgyk mano žvėrienos, kad tavo siela mane palaimintų“.
20Ir Izaokas tarė savo sūnui: „Kaipgi yra, mano sūnau, kad taip greitai tai radai?“ Ir jis tarė: „Nes VIEŠPATS, tavo Dievas, man tai atnešė“.
21Ir Izaokas tarė Jokūbui: „Prisiartink, meldžiu tave, kad aš apčiupinėčiau tave, mano sūnau, ar tu esi tas pats mano sūnus Ezavas, ar ne“.
22Ir Jokūbas prisiartino prie savo tėvo Izaoko; o tas jį apčiupinėjo ir tarė: „Balsas yra Jokūbo balsas, bet rankos yra Ezavo rankos“.
23Ir jis neatpažino jo, nes jo rankos buvo plaukuotos, kaip jo brolio Ezavo rankos; taigi jis palaimino jį.
24Ir jis tarė: „Ar tu esi tas pats mano sūnus Ezavas?“ Ir jis tarė: „Aš esu “.
25Ir jis tarė: „Atnešk tai prie manęs ir aš valgysiu savo sūnaus žvėrienos, kad tave palaimintų mano siela“. Ir jis atnešė tai prie jo, ir jis valgė; ir jis atnešė jam vyno, ir jis gėrė.
26Ir jo tėvas Izaokas jam tarė: „Prieik dabar ir pabučiuok mane, mano sūnau“.
27Ir jis priartėjo ir pabučiavo jį; ir jis pauostė jo drabužių kvapą ir palaimino jį bei tarė: „Štai mano sūnaus kvapas kaip kvapas lauko, kurį palaimino VIEŠPATS;
28todėl Dievas tegul tau duoda iš dangaus rasos ir žemės riebumo, ir apsčiai javų bei vyno;
29tegul tarnauja tau tautos ir tenusilenkia tau tautybės; būk viešpats savo broliams, ir tenusilenkia tau tavo motinos sūnūs; kas tave keikia, tebūna prakeiktas, o kas tave laimina, tebūna palaimintas“.
30Ir įvyko, kad, kai tik Izaokas buvo baigęs laiminti Jokūbą ir Jokūbas vos buvo išėjęs nuo savo tėvo Izaoko akivaizdos, jo brolis Ezavas atėjo iš savo medžioklės.
31Ir jis irgi pagamino skanų valgį ir atnešė tai savo tėvui, ir tarė savo tėvui: „Tegul mano tėvas atsikelia ir valgo savo sūnaus žvėrienos, kad mane palaimintų tavo siela“.
32Ir jo tėvas Izaokas jam tarė: „Kas tu esi?“ Ir jis tarė: „Aš esu tavo sūnus, tavo pirmagimis Ezavas“.
33Ir Izaokas labai smarkiai drebėjo ir tarė: „Kas? Kur yra tas, kuris sumedžiojo žvėrienos ir man jos atnešė, ir aš, prieš tau ateinant, visko valgiau ir jį palaiminau? Taip, ir jis bus palaimintas“.
34Ir kai Ezavas išgirdo savo tėvo žodžius, jis šaukė stipriu ir nepaprastai karčiu šauksmu ir tarė savo tėvui: „Palaimink mane, taip pat ir mane, o mano tėve!“
35O jis tarė: „Tavo brolis atėjo su klasta ir atėmė tavo palaiminimą“.
36Ir jis tarė: „Argi ne teisingai jis pramintas Jokūbu? Nes tuos du kartus jis užėmė mano vietą; jis atėmė mano pirmagimystę; ir štai dabar jis atėmė mano palaiminimą“. Ir jis tarė: „Ar tu man neužlaikei jokio palaiminimo?“
37Ir Izaokas atsakydamas tarė Ezavui: „Štai aš jį padariau tavo viešpačiu ir visus jo brolius jam daviau į tarnus; ir javais bei vynu jį pastiprinau; ir ką gi aš dabar darysiu tau, mano sūnau?“
38Ir Ezavas tarė savo tėvui: „Ar tik vieną turi palaiminimą, mano tėve? Palaimink mane, taip pat ir mane, o mano tėve“. Ir Ezavas pakėlęs savo balsą verkė.
39Ir jo tėvas Izaokas atsakydamas jam tarė: „Štai tavo gyvenimas bus riebumas iš žemės ir iš dangaus rasõs iš aukštai;
40ir savo kalaviju gyvensi ir savo broliui tarnausi; ir įvyks, kai tu viešpatausi, tada nutrauksi jo jungą nuo savo kaklo“.
41Ir Ezavas nekentė Jokūbo dėl palaiminimo, kuriuo jo tėvas jį palaimino; ir Ezavas tarė savo širdyje: „Čia pat yra gedėjimo dėl mano tėvo dienos; tada aš užmušiu savo brolį Jokūbą“.
42Ir Rebekai buvo pranešti šie jos vyresniojo sūnaus Ezavo žodžiai; ir ji pasiuntė ir pasišaukė savo jaunesnįjį sūnų Jokūbą ir jam tarė: „Štai tavo brolis Ezavas dėl tavęs guodžiasi, ketindamas tave nužudyti.
43Taigi dabar, mano sūnau, paklusk mano balsui; ir kelkis, bėk pas mano brolį Labaną į Charaną;
44ir keletą dienų pasilik pas jį, kol nusisuks tavo brolio įtūžis;
45kol tavo brolio pyktis nusigręš nuo tavęs, ir jis pamirš, ką esi jam padaręs; tada aš nusiųsiu ir tave iš ten pargabendinsiu; kodėl aš turėčiau ir jūsų abiejų netekti vieną dieną?“
46Ir Rebeka tarė Izaokui: „Aš nuvargau nuo savo gyvenimo dėl Heto dukterų; jei Jokūbas ims žmoną iš Heto dukterų, tokią, kaip šitos, esančios iš tos šalies dukterų, ką gero man beduos mano gyvenimas?“